Teismas: buvusi Birštono tarybos narė Žentelienė pagrįstai nuteista „čekiukų“ byloje

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nuo 7,5 tūkst. eurų iki 5 tūkst. eurų sumažino baudą „čekiukų“ byloje nuteistai buvusiai Birštono tarybos narei Romai Žentelienei. 

Teismas baudą sumažino atsižvelgęs į tai, kad piktnaudžiavimas, už kurį nuteista R. Žentelienė, dabar priskiriamas ne prie sunkių, bet prie apysunkių nusikaltimų.

Tačiau LAT antradienį galutinai konstatavo, kad tarybos narė nuteista pagrįstai ir netenkino nuteistosios bei jos advokato skundo – buvo prašoma panaikinti ankstesnius teismų nuosprendžius ir bylą nuraukti, R. Žentelienę atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Taip pat buvo prašoma, kad šią bylą iš naujo nagrinėtų Lietuvos apeliacinis teismas.

Nuteistoji ir jos gynėjas prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo, arba neskirti teisės būti paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas atėmimo.

Už daugiau nei 1,6 tūkst. eurų pasisavinimą 2024 m. lapkritį Kauno apygardos teismas tuometei politikei skyrė draudimą trejus metus eiti renkamas ar skiriamas pareigas valstybės tarnyboje bei 7,5 tūkst. eurų baudą. 

Jos advokatas Darius Raulušaitis teismų prašė atsižvelgti į bylos aplinkybes bei į tai, kad jo klientė grąžino 5,5 tūkst. eurų – tai yra tris kartus didesnę sumą nei inkriminuota pasisavinus. Pinigai savivaldybei buvo grąžinti dar ikiteisminio tyrimo metu.

R. Žentelienės byloje minimos 32 kortelės, vienu metu piltas dviejų rūšių kuras.

LAT trijų teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistosios R. Žentelienės nusikalstami veiksmai truko daugiau nei dvejus metus  – nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., jie buvo nevienkartiniai, nes tarybos narei inkriminuoti 23  dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei sukčiavimo epizodai. 

„Situacija, kai nuteistoji prašydavo kvitų iš kitų asmenų ir tai buvo įprasta praktika, sudarė įspūdį, kad neteisėtas veikimas, siekiant asmeninės naudos, savivaldybės taryboje yra normali praktika. Taip pat nustatyta, kad Birštono savivaldybės administracijai kaip institucijai buvo padaryta didelė žala, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, o dėl nurodytos žalos valstybinei institucijai didelę neturtinę žalą patyrė ir valstybė. Taigi visuomenė galėjo manyti, kad savivaldybės lėšų įgijimas apgaule yra pateisinamas, o tai neabejotinai turėjo įtakos neigiamam požiūriui į Birštono savivaldybę kaip valstybės instituciją“, – paskelbė LAT.

Teisėjų kolegijos vertinimu, padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad R. Žentelienei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams – yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. 

LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.