Kallas: derybose dėl taikos Ukrainoje Europa negali būti neutrali tarpininkė
Politika Rusija Ukraina paliaubos Tarptautiniai santykiai ES politika Konfliktai Ukraina Rusija
Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA).
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas sako, kad derybose dėl taikos Ukrainoje Europa negali likti nuošalyje. Anot jos, svarbu ir toliau didinti spaudimą, kad sumažintume Rusijos galimų išpuolių grėsmę prieš kitas valstybes.
„Negalime būti neutralūs tarpininkai, nes Europa nuo pat karo pradžios yra Ukrainos pusėje. Todėl nesame neutralūs, vis dėlto arsenale turime nemažai ginklų – galime prisidėti prie platesnio susitarimo“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ kalbėjo K. Kallas.
„Reikia aiškių reikalavimų Rusijai, kad nutrauktume šį karą, kad taika būtų ilgalaikė ir kad sumažintume riziką, jog Rusija neužpultų kitų valstybių ateityje“, – pabrėžė ji.
Vis tik, K. Kallas teigė mananti, kad Rusija, tęsdama išpuolius prieš Ukrainos gyventojus, parodo, jog į taikos derybas nežiūri rimtai.
„Manau, viena yra kalbėti, bet visai kas kita – imtis veiksmų. Ar rusai šiuo metu ir toliau puola civilius, ar jie rimtai žiūri į derybas, ar jie bando parodyti valią pradėti derybas ir bent jau nutraukti išpuolius? Tai turime pamatyti pirmiausia“, – teigė ES užsienio politikos įgaliotinė.
„Mane įtikintų išpuolių prieš civilius nutraukimas. Tai būtų pirmasis dalykas, leidžiantis sėstis ir derėtis. Kol kas to nematome, todėl ir sakau, kad jie į derybas nežiūri rimtai“, – akcentavo K. Kallas.
Kaip jau rašė ELTA, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve‘as Witkoffas sekmadienį pradėjo derybas su Volodymyru Zelenskiu dėl karo su Rusija pabaigos. Tai pirmasis jų vizitas Kyjive, rengiamas praėjus dienai po to, kai jie Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
S. Witkoffas ir J. Kushneris tikisi atgaivinti derybas, kuriomis siekiama užbaigti didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas pareiškime naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Maskvoje jie „aptarė realius planus, kurie bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad jo pasiuntiniai veža „pasiūlymą“, kaip nutraukti karo veiksmus.
„Turime idėją taikai pasiekti“, – pareiškė jis, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)
Seimo narys Ignas Vėgėlė su Kinijos atstovais sutiko Briuselyje, siekdamas išsiaiškinti Vilniaus ir Pekino santykių būklę. Vėgėlė ir Seimo narys Rimas Jankūnas kelionę į Briuselį organizavo savo iniciatyva ir lėšomis, nepaisant to, kad Seimo valdyba nepatvirtino parlamentaro komandiruotės. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pažymėjo, kad šis vizitas nėra oficialus ir parlamentarai neatstovauja Lietuvai.arrow_forward
Ispanijos vyriausybė antradienį išslaptino ataskaitas apie liepos mėnesį įvykusį migrantų antplūdį į Seutą, siekdama išsklaidyti abejones dėl to, ką ji žinojo iš anksto, ir dėl galimo Maroko vaidmens.
Kairiųjų vyriausybė tvirtina, kad iš anksto negavo jokių įspėjimų apie šio įvykio mastą, ir teigia, kad nėra „tvirtų įrodymų“, leidžiančių daryti išvadą, jog tai suplanavo Marokas.
Ispanijos aukščiausias baudžiamasis teismas pirmadienį pradėjo tyrimą dėl šių įvykių ir savo sprendimą didžiąja dalimi grindė šia ataskaita, teigdamas, kad Marokas „neabejotinai sudarė palankias sąlygas“.arrow_forward
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Izraelio nausėdijos Vakarų Krante kelia grėsmę dviejų valstybių sambūviu pagrįsto konflikto sprendimui.
Jie pranešė, kad jų šalys imsis veiksmų, kad uždraustų prekių importą iš nausėdijų ir įvykdytų priemones prieš nausėdijas bei tuos, kurie iš jų pelnosi.
Lyderiai taip pat pabrėžė, kad nori puoselėti glaudžią partnerystę su Izraeliu ir yra įsipareigoję užtikrinti jo saugumą.arrow_forward