Ispanija nusprendė išslaptinti žvalgybos pranešimus apie migrantų antplūdį į Seutą
Politika Migracija Tarptautiniai santykiai Teismo procesai Ispanija Marokas
Madridas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA).
Ispanijos vyriausybė antradienį išslaptino žvalgybos ataskaitas apie liepos mėnesį įvykusį migrantų antplūdį į Seutą, siekdama išsklaidyti abejones dėl to, ką ji žinojo iš anksto, ir dėl galimo Maroko vaidmens.
Liepos 30 ir 31 dienomis daugiau nei 70 tūkst. migrantų iš kaimyninio Maroko užplūdo nedidelę Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje; tai sukėlė klausimų, kaip galėjo įvykti šis beprecedentis ir daug gyvybių nusinešęs antplūdis.
Kairiųjų vyriausybė tvirtina, kad iš anksto negavo jokių įspėjimų apie šio įvykio mastą, ir teigia, kad nėra „tvirtų įrodymų“, leidžiančių daryti išvadą, jog tai suplanavo Marokas.
Tačiau vis dar sklando abejonės dėl galimo Rabato vaidmens, nes Marokas reikalauja suvereniteto Seutos ir kitos Ispanijos teritorijos Šiaurės Afrikoje – Meliljos – atžvilgiu.
Praėjusią savaitę nutekėjusioje Ispanijos policijos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į „visišką Maroko saugumo pajėgų toleranciją“ antplūdžio metu ir teigiama, kad Seutos pasienyje jų narių skaičius buvo mažesnis nei įprastai, o kai kurie iš jų aktyviai padėjo kirsti sieną.
Ispanijos aukščiausias baudžiamasis teismas pirmadienį pradėjo tyrimą dėl šių įvykių ir savo sprendimą didžiąja dalimi grindė šia ataskaita, teigdamas, kad Marokas „neabejotinai sudarė palankias sąlygas“.
Konservatyvi ir kraštutinės dešinės opozicija smarkiai kritikavo vyriausybę už tai, kaip ji tvarkėsi su krize, kaltindama ją, kad ji ignoruoja įspėjimus ir yra nuolanki Marokui, kurio santykiai su Madridu yra sudėtingi.
Vyriausybės atstovė spaudai Elma Saiz spaudos konferencijoje pranešė, kad antradienį kabinetas patvirtino „maždaug 40 dokumentų“, kurie bus paviešinti trečiadienį.
„Žengiame dar vieną žingsnį pirmyn, siekdami užtikrinti skaidrumą ir visuomenės teisę žinoti visą informaciją“, – sakė E. Saiz, tačiau atsisakė atskleisti dokumentų turinį.
Dauguma į Seutą atvykusių migrantų grįžo į Maroką, tačiau tūkstančiai jų pasiliko ir gyvena dažnai labai prastomis sąlygomis, o tai didina įtampą mieste, nes gyventojai reikalauja išsiųsti ir juos.
Už santykius su Ispanijos regionais atsakingas ministras Angelis Victoras Torresas antradienį paskelbė, kad migrantams, kurių daugelis Seutoje jau savaites miega po atviru dangumi, buvo įrengtos 3 400 priėmimo vietų. Pasak jo, siekiama „artimiausiomis dienomis“ pasiekti 6 000 vietų skaičių.
Vyriausybė siekia paspartinti likusių migrantų grąžinimą, tačiau pirmiausia turi juos identifikuoti ir nuspręsti, ar jie turi teisę į prieglobstį. Tūkstančiai nelydimų vaikų negali būti deportuojami skubos tvarka ir jiems reikalinga speciali apsauga.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas teigia, kad Europa negali likti nuošalyje derybose dėl taikos Ukrainoje. Ji pabrėžia, kad svarbu didinti spaudimą Rusijai, kad būtų sumažinta galimų išpuolių grėsmė prieš kitas valstybes. K. Kallas taip pat teigia, kad Rusija, tęsdama išpuolius prieš Ukrainos gyventojus, parodo, jog į taikos derybas nežiūri rimtai.arrow_forward
Seimo narys Ignas Vėgėlė su Kinijos atstovais sutiko Briuselyje, siekdamas išsiaiškinti Vilniaus ir Pekino santykių būklę. Vėgėlė ir Seimo narys Rimas Jankūnas kelionę į Briuselį organizavo savo iniciatyva ir lėšomis, nepaisant to, kad Seimo valdyba nepatvirtino parlamentaro komandiruotės. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pažymėjo, kad šis vizitas nėra oficialus ir parlamentarai neatstovauja Lietuvai.arrow_forward
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Izraelio nausėdijos Vakarų Krante kelia grėsmę dviejų valstybių sambūviu pagrįsto konflikto sprendimui.
Jie pranešė, kad jų šalys imsis veiksmų, kad uždraustų prekių importą iš nausėdijų ir įvykdytų priemones prieš nausėdijas bei tuos, kurie iš jų pelnosi.
Lyderiai taip pat pabrėžė, kad nori puoselėti glaudžią partnerystę su Izraeliu ir yra įsipareigoję užtikrinti jo saugumą.arrow_forward