K. Budrys apie JAV ir Rusijos vadovų pokalbį: Europos kantrybė irgi turi tam tikras ribas

Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA).

Po apčiuopiamų rezultatų nesuteikusio JAV ir Rusijos prezidentų telefoninio pokalbio, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Europa turėtų imtis iniciatyvos pagalbos Ukrainai klausimais. Pasak jo, kitu atveju, Bendrijai teks „deklaruoti impotenciją“.

„Man atrodo, kad atėjo taškas kalbėti apie Europos kantrybę, kad ji irgi turi tam tikras ribas. Dugnas jau čia pat matosi, atsistokime ant to dugno, pasakykime „gana“ ir perimkime iniciatyvą į savo rankas“, – antradienį Briuselyje žurnalistams kalbėjo K. Budrys.

„Tai arba čia mes esame susirinkę be jokių įrankių ir įgaliojimų ir deklaruokime impotenciją, uždarykime tą posėdį, arba pagaliau judėkime į priekį. Nes jeigu ne dabar, aš nežinau, kas dar kitas turėtų įvykti. Kalbame apie šaltą dušą, bet čia ne šaltas dušas, mes lediniame vandenyje tuoj priburbuliuosime“, – pridūrė jis.

Tuo metu kalbėdamas apie antradienį priimtą 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, ministras pabrėžia, kad jis buvo paruoštas jau anksčiau ir ne iki galo atitinka dabartinę situaciją. Todėl, pasak jo, reikėtų kalbėti apie papildomus griežtesnius apribojimus.

„Padarykime tą 18-ąjį (sankcijų paketą – ELTA) rimtą, brandų, kaip kad ir priklauso. Tokį, kuris galėtų pakeisti situaciją. Kitu atveju, mes einame ne mūsų nustatytu tempu, ne mūsų nustatytu keliu, einame paskui, renkamės padarinius ir girdime pranešimus, kad tai mūsų karas, o ne kažkieno kito karas, mes turime viską susitvarkyti. Tai pagaliau imkimės atsakomybės“, – kalbėjo K. Budrys.

ELTA primena, kad pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjosi telefonu. Po dvi valandas trukusio pokalbio JAV prezidentas pareiškė, jog Kyjivas ir Maskva „nedelsdamos“ pradės derybas dėl paliaubų.

D. Trumpas pirmadienį įvykusį dviejų valandų trukmės pokalbį su V. Putinu pavaizdavo kaip proveržį, respublikonui siekiant sudaryti sudėtingą susitarimą dėl galimybės užbaigti karą, kurį jis dar rinkiminės kampanijos metu žadėjo išspręsti per 24 valandas. 

Tačiau V. Putinas ir vėl atmetė raginimą skelbti visiškas, neatidėliotinas ir besąlygiškas paliaubas ir vietoj to tik pareiškė, kad jis yra pasirengęs bendradarbiauti su Ukraina dėl memorandumo, kuriame būtų išdėstytas galimas veiksmų planas ir skirtingos pozicijos dėl karo užbaigimo.

Rusija nori nutraukti karinius veiksmus, tačiau turi būti rastas efektyviausias kelias į taiką, sakė V. Putinas. Kyjivas ir Maskva, anot jo, turi eiti į kompromisus, tačiau neįvardijo, kokie tai kompromisai galėtų būti.

Iš karto po pokalbio su V. Putinu D. Trumpas surengė antrą telefoninį pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu, Suomijai vadovaujančiu Alexanderiu Stubbu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir ES vadove Ursula von der Leyen.

Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pirmadienį pranešė, kad JAV sutiko „glaudžiai koordinuoti“ derybas dėl Ukrainos su Europos partneriais.

Nuo savo kadencijos pradžios sausį D. Trumpas prieš tai jau du kartus buvo kalbėjęsi telefonus su V. Putinu – vasario viduryje ir kovo viduryje.