K. Budrys Briuselyje ragino atmesti Rusijos reikalavimus dėl Ukrainos nusiginklavimo

Vilnius,  gegužės 20 d. (ELTA).

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragino Europą atmesti Rusijos reikalavimus dėl Ukrainos nusiginklavimo.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), apie tai K. Budrys kalbėjo, dalyvaudamas Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje.

Diskusijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha R. Budrys pabrėžė tvirtesnio ir vieningesnio Europos atsako svarbą ir ragino atmesti Rusijos reikalavimus dėl Ukrainos nusiginklavimo, neutralumo, teritorinių nuolaidų ar naujų rinkimų. 

„Ministras pabrėžė tarptautinės teisės principų apsaugos svarbą, akcentuodamas gegužės 8 d. Seimo rezoliucijos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo reikšmingumą“, – teigiama URM pranešime spaudai.

Lietuvos diplomatijos vadovas Briuselyje taip pat pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai sutikti su besąlyginėmis paliaubomis, o Rusijai toliau ignoruojant paliaubų raginimus – taikyti stiprias sankcijas. Reaguojant į praeitos savaitės „Jaguar“ laivo incidentą Estijoje, K. Budrys ragino toliau griežtinti sankcijas Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir kuo skubiau pradėti darbus dėl ambicingo 18-ojo sankcijų paketo, nukreipto į Rusijos finansų ir energetikos sektorius.

„Turime maksimaliai stiprinti Ukrainos pozicijas – didinti ES paramą Ukrainos kariuomenei, priimti sprendimus dėl įšaldyto Rusijos turto paėmimo Ukrainos reikmėms, kuo greičiau įsteigti Specialųjį Tribunolą užtikrinant, kad prie Rusijos atsakomybės užtikrinimo prisidėtų kaip įmanoma daugiau valstybių“, – kalbėjo ministras.

K. Budrys priminė, kad paliauboms ir galimam taikos susitarimui palaikyti būtinos saugumo garantijos Ukrainai, tvirčiausia jų išlieka Ukrainos narystė NATO ir ES. Pabrėždamas, kad Ukrainos Europos perspektyva – ne tik politinis tikslas, bet ir ilgalaikė strateginė investicija į Europos saugumą, ministras ragino spartinti Ukrainos stojimo į ES procesą, užtikrinant narystę ES ne vėliau nei 2030 m. sausio 1 d.

K. Budrys Briuselyje pasveikino Europos Komisijos „RePowerEU“ planą ir skatino visiškai atsisakyti Rusijos energijos šaltinių, pabrėždamas, kad Lietuva buvo pirmoji ES valstybė narė, kuri 2022 m. balandį visiškai nutraukė energijos išteklių importą iš Rusijos.