JT: Iranas nuo Artimųjų Rytų karo pradžios įvykdė mirties bausmę 21 asmeniui, dar 4 tūkst. sulaikė
Teheranas, balandžio 29 d. (AFP-ELTA).
Iranas nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios įvykdė mirties bausmę mažiausiai 21 asmeniui, o dar per 4 tūkst. sulaikė, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).
Nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelio inicijuoti smūgiai sukėlė šį karą, mažiausiai devyni žmonės buvo pasiųsti myriop dėl protestų, kurie sudrebino Iraną 2026 m. sausį, dar 10 – dėl tariamo priklausymo opozicinėms grupėms, o du – dėl kaltinimų šnipinėjimu, teigė JT žmogaus teisių biuras OHCHR.
Tuo tarpu skaičiuojama, kad daugiau kaip 4 tūkst. žmonių buvo sulaikyti dėl priežasčių, susijusių su nacionaliniu saugumu, pridūrė OHCHR.
Pasak žmogaus teisių biuro, daugelis sulaikytųjų tapo priverstinių dingimų, kankinimų ar „žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio“ aukomis, įskaitant priverstinius prisipažinimus, kurie kartais transliuojami per televiziją, ir inscenizuotas egzekucijas.
„Esu pasibaisėjęs, kad be jau ir taip rimtų konflikto padarinių valdžios institucijos toliau žiauriais ir brutaliais būdais atima iš Irano žmonių jų teises“, – pareiškime tvirtino JT žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.
„Karo metu grėsmė žmogaus teisėms išauga eksponentiškai. Tačiau net ir tais atvejais, kai remiamasi nacionaliniu saugumu, žmogaus teisės gali būti ribojamos tik tiek, kiek tai yra griežtai būtina ir proporcinga“, – pažymėjo jis.
„Raginu valdžios institucijas nutraukti visas tolesnes egzekucijas, paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą, visapusiškai užtikrinti tinkamo teisinio proceso ir teisingo bylos nagrinėjimo garantijas ir nedelsiant paleisti savavališkai sulaikytus asmenis“, – dėstė V. Turkas.
OHCHR nurodė, kad daugybei žmonių, įskaitant vaikus, vis dar gresia mirties bausmė pagal Irano „platų ir miglotą nacionalinio saugumo nusikaltimų apibrėžimą“.
Kaltinamiesiems dažnai taikomos paspartintos teisminės procedūros, o kai kurie teismo nuosprendžiai protestuotojams, įskaitant mažiausiai devynis asmenis, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė, kaip pranešama, buvo paremti prievarta išgautais prisipažinimais, teigė ši agentūra.
Tuo tarpu dešimtys kalinių, tarp jų – teisininkė Nasrin Sotoudeh, kuri 2012 m. pelnė Europos Parlamento Sacharovo premiją, buvo perkelti į nežinomas vietas.
Anot kelių žmogaus teisių gynimo grupių, įskaitant „Amnesty International“, Iranas kiekvienais metais įvykdo daugiau mirties bausmių, nei bet kuri kita šalis, išskyrus Kiniją.
Siaubingos sąlygos kalėjimuose
V. Turkas taip pat pasmerkė siaubingas sąlygas Irano kalėjimuose, kur kaliniams tenka kęsti perpildymą ir didelį maisto, vandens, higienos priemonių, vaistų bei medicininės priežiūros trūkumą.
Kovo 18 d. Čabacharo kalėjime prieš užsitęsusį maisto dalijimo sustabdymą protestavę kaliniai patyrė mirtiną smurtą, sakė OHCHR.
„Pranešama, kad saugumo pajėgos, stojusios į akistatą su protestuotojais, mažiausiai penkis pražudė, o 21 sužeidė“, – teigė agentūra.
OHCHR pažymėjo, kad interneto prieiga Irane yra beveik visiškai nutraukta jau 61 dieną, o tai yra vienas ilgiausių pasaulyje kada nors fiksuotų išjungimų.
„Žmonės visoje šalyje negali gauti gyvybiškai svarbios informacijos, tildomi nepriklausomi balsai ir daroma didžiulė socialinė ir ekonominė žala“, – nurodė V. Turkas.
„Tai sunkina jau ir taip pavojingą humanitarinę ir ekonominę padėtį ir turi būti nedelsiant atšaukta“, – sakė jis.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Vilniaus apygardos teismas apeliacinėje tvarkoje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, padarytų neįgalios nepilnametės atžvilgiu, ir penkis asmenis pripažino kaltais.
Griežčiausią bausmę – 6 metų laisvės atėmimą – skyrė asmeniui, pripažintam kaltu dėl nepilnametės išžaginimo, neteisėto laisvės atėmimo, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Nuteistieji taip pat solidariai turės atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą.arrow_forward