Iranas teigia neatversiantis Hormuzo sąsiaurio, kol tęsis JAV blokada
Teheranas/Vašingtonas, balandžio 23 d. (AFP-ELTA).
Nors paliaubos buvo pratęstos, Iranas trečiadienį pažadėjo neatverti Hormuzo sąsiaurio, kol bus tęsiama JAV jūrų blokada, ir paskelbė apie dviejų laivų, kurie bandė praplaukti per šį strateginį vandens kelią, sulaikymą.
Artėjant galimam karo, apėmusio visą regioną, atsinaujinimui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad pratęs paliaubas, jog liktų daugiau laiko Pakistano tarpininkaujamoms taikos deryboms.
Iranas teigė, kad palankiai vertina Pakistano dedamas pastangas, tačiau D. Trumpo pranešimo plačiau nekomentavo.
„Visiškos paliaubos turi prasmę tik tuo atveju, jei jos nėra pažeidžiamos jūrų blokada“, – tvirtino Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas, kuris vadovavo Teherano delegacijai pirmajame derybų rate Islamabade.
„Hormuzo sąsiaurio atvėrimas nėra įmanomas, kai akivaizdžiai pažeidžiamos paliaubos“, – pabrėžė jis.
Naftos kainos, kurios šovė į viršų, kai Izraelis ir Jungtinės Valstijos vasario 28 d. pradėjo atakuoti Iraną, toliau didėjo dėl netikrumo, ar karas atsinaujins, nors JAV akcijų kainos pakilo.
D. Trumpas sakė, kad nori duoti laiko „susiskaldžiusiai“ Irano vadovybei pateikti pasiūlymą, tačiau daugelis stebėtojų tai įvertino kaip veidą išsaugantį būdą išvengti karo atsinaujinimo.
D. Trumpas laikraščiui „New York Post“ teigė, kad derybos per dvi ar tris dienas galėtų būti atnaujintos Pakistane, nors Iranas nepatvirtino dalyvavimo, o viceprezidentas J. D. Vance‘as antradienį atidėjo kelionę į Islamabadą.
D. Trumpas taip pat tikino, kad Iranas jo prašymu atšaukė tariamus planus įvykdyti mirties bausmę aštuonioms moterims, sulaikytoms dėl masinių antivyriausybinių protestų, vykusių likus kelioms savaitėms iki atakos.
Tačiau Irano teismų sistema pavadino jo pastabas „melagienomis“ ir pažymėjo, esą šioms moterims niekada negrėsė mirties bausmė.
Sulaikyti laivai
Irano elitinė Revoliucinė gvardija pareiškė, kad privertė du laivus atplaukti prie Irano krantų iš Hormuzo sąsiaurio – siaurų vartų, per kuriuos paprastai gabenama penktadalis pasaulio naftos.
„Islamo Revoliucinės gvardijos korpuso jūrų pajėgos šįryt identifikavo ir Hormuzo sąsiauryje sustabdė du pažeidimus įvykdžiusius laivus“, – pareiškime teigė gvardiečiai.
Jie įvardijo šiuos laivus kaip su Panamos vėliava plaukiojantį konteinerinį laivą „MSC Francesca“ ir su Liberijos vėliava plaukiojantį „Epaminondas“.
Panamos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad laivas „MSC Francesca“ buvo sulaikytas, ir pavadino tai „rimtu išpuoliu prieš jūrų saugumą“ bei „nereikalinga eskalacija“.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrę jūrų saugumo stebėtojai patvirtino, kad trys komerciniai laivai pranešė apie sąsiauryje įvykusius incidentus, susijusius su kanonierėmis.
Vienas konteinerinis laivas pranešė, kad už 15 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano jį apšaudė Revoliucinės gvardijos laivas, buvo apgadintas tiltelis, tačiau žmonės nenukentėjo, nurodė stebėjimo agentūra UKMTO.
Gavęs D. Trumpo nurodymus, JAV karinis jūrų laivynas bando blokuoti laivus, plaukiančius į Irano uostus ar iš jų, taip siekiant padidinti spaudimą Irano ekonomikai net ir nevykstant visiškam karui.
Vykdant blokadą, Pentagonas trečiadienį paskelbė, kad karinio jūrų laivyno sekretorius Johnas Phelanas „nedelsdamas“ trauksis.
Jis nenurodė jokios staigaus jo pasitraukimo priežasties, o tai yra naujausias aukšto pareigūno nušalinimas vadovaujant kovingam D. Trumpo Pentagono vadovui Pete‘ui Hegsethui.
Atsakydamas į atakas, Iranas pareiškė, kad laivai turi gauti leidimą, norėdami išplaukti arba įplaukti į Persijos įlanką per sąsiaurį. Jis anksčiau pažadėjo laisvą judėjimą paliaubų metu, tačiau vėl ėmėsi demonstruoti nepaklusnumą, kai D. Trumpas paskelbė apie blokadą.
JAV Gynybos departamentas antradienį pranešė, kad JAV pajėgos perėmė ir įsilaipino į „nė vienai valstybei nepriklausantį sankcionuotą“ laivą. Naujienų agentūra AFP identifikavo šį laivą kaip susijusį su Irano veikla. Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas pareiškė, kad jo šalis yra ištikima NATO partnerė ir vykdo visus savo įsipareigojimus. Sánchezas reagavo į pranešimus, kad Pentagonas svarstė galimybę sustabdyti Ispanijos narystę NATO. Šios nuomonės jis laikėsi atvykęs į neoficialų Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą Nikosijoje.
Anksčiau pranešama, kad egzistuoja vidinis Pentagono raštas, kuriame išdėstytos galimybės, kaip JAV galėtų nubausti NATO sąjungininkes, kurios nepalaiko JAV operacijų kare prieš Iraną. Tarp šių galimybių - galimas Ispanijos narystės Aljanse sustabdymas ir JAV pozicijos dėl britų pretenzijų į Folklando salas peržiūrėjimas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo NATO sąjungininkes už tai, kad jos nepasiuntė pastiprinimo į Hormuzo sąsiaurį, kuris buvo uždarytas pasauliniam jūrų eismui, kai vasario 28 d. prasidėjo karas. D. Trumpas taip pat pagrasino trauktis iš Aljanso.arrow_forward
Penktadienį Baltijos šalys ir Lenkija pasirašė bendrą deklaraciją, kuria siekiama stiprinti finansines rytinių ES valstybių galimybes reaguoti į geopolitines grėsmes bei didinti regionui skiriamą Bendrijos biudžeto finansavimą. Deklaracijos svarba pabrėžiama finansų ministrų, įskaitant Lietuvos finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, kuris pažymėjo, kad ES rytinės sienos stiprinimas yra „gyvybiškai svarbus“ visos Europos saugumui. Deklaracijoje sveikinamas Europos Komisijos komunikatas dėl pasienio regionų, kuris sudaro pagrindą formuojant finansavimo prioritetus naujajame 2028–2034 m. laikotarpio ES biudžete.arrow_forward