Ignalinos rajone planuojant tyrimus dėl branduolinio atliekyno, prašoma nepriklausomo vertinimo
Aplinka Energetika Pilietinė visuomenė Geologija
Vilnius, birželio 27 d. (ELTA).
Ignalinos rajone planuojant atlikti geologinius tyrimus dėl galimybės įrengti giluminį panaudoto branduolinio kuro atliekyną, Lietuvos žaliųjų partija renka gyventojų parašus peticijai, kuria ragina į procesą įtraukti papildomų garantijų dėl skaidrumo ir nepriklausomo tyrimų vertinimo.
Kaip pranešė partija, Seimui ir Vyriausybei skirta peticija siekiama, kad giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vietos parinkimo procese būtų įtvirtintas viešas visų svarstomų atliekyno alternatyvų palyginimas, nepriklausomas ekspertinis vertinimas, ankstyvas vietos bendruomenių dalyvavimas ir ilgalaikio poveikio regionų raidai vertinimas.
Pasak peticijos autoriaus, Lietuvos žaliųjų partijos Ignalinos skyriaus vadovo Vaidoto Židanavičiaus, peticija inicijuojama dabar, nes prasidedant praktiniams teritorijų tyrimo etapams svarbu užtikrinti, kad gyventojai būtų įtraukti nuo pat proceso pradžios.
„Kol kas kalbame ne apie galutinį sprendimą dėl atliekyno statybos, bet būtent todėl šiandien ir turime įsitraukti. Didžiausia klaida būtų laukti momento, kai tyrimai bus atlikti, alternatyvos susiaurintos, o bendruomenėms liks tik reaguoti į jau parengtus sprendimus“, – pranešime sako V. Židanavičius.
Pasak V. Židanavičiaus, Ignalinos kraštas supranta savo istorinį vaidmenį Lietuvos energetikoje, tačiau tikisi, kad būsimi sprendimai bus priimami vertinant ne tik techninius kriterijus, bet ir regiono ateities viziją, vertinant, kad dabar Ignalina yra turizmo kraštas.
„Ignalinos rajonas jau dešimtmečius siejamas su atomine energetika – čia veikė elektrinė, čia vyksta jos uždarymo procesas. Tačiau mūsų krašto ateitis negali būti apibrėžiama vien praeities sprendimais“, – teigia jis.
Pasak V. Židanavičiaus, gyventojai siekia ne stabdyti tyrimus, o užtikrinti pasitikėjimą procesu.
„Žmonėms reikia aiškumo – kokiais kriterijais bus priimami sprendimai, kaip bus vertinamas ilgalaikis poveikis regionui ir kokią įtaką procese turės pati bendruomenė. Tokio masto projektui neužtenka tik techninio atsakymo – reikalingas visuomenės pasitikėjimas“, – sako V. Židanavičius.
Pasak partijos pirmininkės Ievos Budraitės, Lietuvoje vis atsinaujinant diskusijoms dėl mažųjų modulinių branduolinių reaktorių, būtina vengti pernelyg supaprastinto technologijų vertinimo.
„Kartais sukuriamas įspūdis, kad nauja technologija savaime išspręs visas problemas. Tačiau nėra energetikos be poveikio aplinkai ir nėra sprendimų be kainos. Skirtumas tas, kokio masto ir trukmės įsipareigojimus sukuriame“, – pažymi Žaliųjų partijos pirmininkė.
Peticijoje taip pat kreipiamasi į projekto vykdytoją, prašant viešai pristatyti atliekamus tyrimus, organizuoti atvirus susitikimus su gyventojais ir užtikrinti nepriklausomų ekspertų dalyvavimą.
Kaip skelbė ELTA, giluminio atliekyno, kuriame turėtų būti laikomas kuras iš Ignalinos atominės elektrinės, vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus.
Atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074, o uždaryti – iki 2079 metų.
Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu elektrinėje vykdomi įrangos išmontavimo darbai, elektrinės eksploatavimą nutraukti planuojama iki 2038 metų.
Lietuva uždaryti atominę elektrinę priėmė įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.
person ELTA (ELTA)
Vokietija susiduria su sunkumais pritraukdama savanorių karius, dėl ko iki 2027 m. gali tekti grąžinti privalomąją karinę tarnybą, teigia Vokietijos parlamento narys Thomas Roewekampas.
Nepaisant naujo savanoriškosios karinės tarnybos modelio, nuo šių metų sausio iki gegužės pagal šią programą pritraukta tik 530 naujokų, nors buvo susisiekta su 300 tūkst. jaunuolių.
Roewekampas mano, kad sprendimą dėl privalomosios karinės tarnybos grąžinimo reikės priimti iki 2027 m. liepos 31 d., atsižvelgiant į Rusijos grėsmę ir JAV politikos nestabilumą.arrow_forward
Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisas, kurios įtraukia Šventojo Huberto, medžiotojų, Socialinio draudimo ir Ekologijos dienas. Šventojo Huberto diena minima lapkričio 3 d., Socialinio draudimo diena – kovo 23-ąją, o Ekologijos diena – rugsėjo 23-ąją. Šios dienos padės pristatyti medžioklės kultūros tradicijas, socialinio draudimo sistemos istorinę, visuomeninę ir institucinę reikšmę Lietuvoje, bei atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitos iššūkius ir ekologinę gamybą. Atmintinų dienų įstatymo pataisas parengė Seimo narės socialdemokratės Ilona Gelažnikienė ir Jūratė Zailskienė.arrow_forward
Laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dalyvavo Dubrovniko forume Kroatijoje, kuriame kalbėjo apie besiformuojančią daugiapolę pasaulio tvarką ir jos poveikį tarptautiniams santykiams. Jis išskyrė tris esmines kryptis: Ukrainos pergalės užtikrinimą ir jos euroatlantinę integraciją, Europos gynybos stiprinimą bei investicijas į NATO ir transatlantinius ryšius. K. Budrys taip pat pabrėžė, kad pasaulis susiduria su didėjančiu neapibrėžtumu ir geopolitinė tvarka patiria didelį spaudimą, o Rusijos agresija, įtampa Artimuosiuose Rytuose bei augantis Kinijos ir Šiaurės Korėjos aktyvumas rodo vis glaudesnį saugumo iššūkių susipynimą skirtinguose regionuose.arrow_forward
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronai antrą kartą birželio mėnesį smogė Rusijos naftos perpumpavimo stočiai „Vtorovo“, tiekiančiai degalus Maskvai.
Šią stotį valdo bendrovė „Transneft-Verkhnyaya Volga“ ir ji yra svarbaus logistikos centro dalis, per kurį naftos produktai pumpuojami vidaus vartojimui ir į uostus eksportui.
Per šią perpumpavimo stotį naftos produktai taip pat tiekiami eksportui per Rusijos uostus prie Baltijos jūros, visų pirma per Primorską.arrow_forward