Vokietijos parlamentaras: kitais metais galime grąžinti privalomąją karinę tarnybą
Politika Gynyba Geopolitika Mobilizacija Vokietija Rusija JAV
Berlynas, birželio 27 d. (AFP-ELTA).
Vokietijai sunkiai sekasi pritraukti savanorių karių, todėl iki 2027 m. liepos šaliai gali tekti apsispręsti dėl privalomosios karinės tarnybos grąžinimo, naujienų agentūrai AFP teigia Vokietijos parlamento, Bundestago, narys Thomas Roewekampas.
Rusijos grėsmei didėjant, o JAV tapus nenuspėjama, Vokietija siekia pertvarkyti savo kariuomenę ir padidinti karių skaičių nuo dabartinių 185 tūkst. iki bent 260 tūkst. 2035 metais.
Vokietijoje 2025 m. lapkritį buvo priimtas naujas savanoriškosios karinės tarybos modelis ir privaloma 18 metų sulaukusių vyrų registracija.
Tačiau nuo šių metų sausio iki gegužės pagal šią programą pritraukta tik 530 naujokų, nors buvo susisiekta su 300 tūkst. jaunuolių.
Jeigu nustatyti savanoriškosios tarnybos kariuomenėje tikslai bus nepasiekti, tuomet teks grąžinti privalomąją karinę tarnybą, mano Bundestago gynybos komiteto pirmininkas T. Roewekampas, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys.
Pasak jo, sprendimą reikės priimti iki 2027 m. liepos 31 d.
„Kitų metų pirmoje pusėje mums reikės iš esmės aptarti, ar galime pasiekti itin ambicingus aktyviųjų pajėgų ir rezervo augimo tikslus savanorišku pagrindu. Aš vis dar rimtai abejoju, kad tai įmanoma“, – sakė T. Roewekampas.
Privalomoji karinė tarnyba nebūtų taikoma visiems vyrams, kuriems sukanka 18 metų. Skaičiuojama, kad kasmet tokių yra apie 350 tūkst. Vietoje to kariuomenė tarnauti priimtų tiek naujų karių, kiek jai reikia, kad įvykdytų savo metinius planus.
„Didžiausią susirūpinimą man kelia profesionalių ir karinę tarnybą pagal sutartį atliekančių kareivių skaičiaus augimas, nes būtent jie pilotuoja naikintuvus, valdo laivus, tankus ir aptarnauja „Patriot“ oro gynybos sistemas“, – sakė parlamentaras.
Vokietijoje pastaraisiais mėnesiais būta kelių didelių demonstracijų prieš privalomąją karinę tarnybą.
Bundestago narys sako, kad didžiausia problema yra nežinomybė. Anot jo, 2011 m. panaikinus privalomąją karinę tarnybą su jaunąja karta iš viso nebuvo diskutuojama nei apie karybos reikalus, nei apie taiką ar gynybą.
„Dėl to rimtai raginu kalbėtis ne tik apie šią kartą, bet ir su ja“, – sako politikas
Jis priminė, kad Vokietijoje dažnai įspėjama, jog Rusija iki 2029 metų gali būti pasirengusi užpulti kurią nors NATO šalį.
T. Roewekampas pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariauja ne tik su Ukraina, bet su visa liberaliąja Vakarų demokratija.
Jis mano, kad Europa turėtų iš naujo apsiginkluoti nepriklausomai nuo JAV. Viena vertus dėl to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja mažinti amerikiečių karių skaičių Europoje ir, kita vertus, dėl to, kad JAV negali patikimai ginkluote aprūpinti Europos valstybių kariuomenių tarptautinių krizių akivaizdoje.
Todėl politikas ragina Europą kurti savo pačios karinius pajėgumus remiantis tikraisiais poreikiais, o ne gynybos pramonės dalyvių interesais.
Tai sakydamas jis turėjo omenyje naują Prancūzijos ir Vokietijos bendrai kurtą naikintuvo projektą, kuris žlugo dėl konkurencijos tarp bendrovių „Dassault“ ir „Airbus“.
person Karolis Broga (ELTA)
Atsakydama į Venesuelos kreipimąsi dėl tarptautinės pagalbos po stiprių žemės drebėjimų, Lietuva siunčia gelbėtojų ir medicinos specialistų komandas. Sprendimą dėl civilinės saugos tarptautinės pagalbos teikimo priims Vyriausybė. Į misiją parengta apie 6 tonas sverianti specializuota įranga ir kiti būtini ištekliai, skirti gelbėjimo operacijoms.arrow_forward