Vilnius, birželio 23 d. (ELTA).
Palaikymą piketavusiems žemdirbiams išreiškęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas praėjusį ketvirtadienį ant protesto scenos juokavo, kad jam dėl šios pozicijos Vyriausybėje „gali būti nesaldu“. Tačiau politikas teigia, kad jis jokių priekaištų iš kolegų nesulaukė ir, jei dienotvarkė leis, vėl pasirodys šią savaitę planuojamoje ūkininkų protesto akcijoje.
„Jokių priekaištų dėl mano išreikštos pozicijos kol kas nebuvo. Taip ir yra, kaip premjeras ir sako – visi galime turėti savo poziciją ir požiūrį dėl vienos ar kitos situacijos. Kiekvienas ministras savo sektoriui atstovauja ir tai turbūt yra normalu“, – anksčiau Eltai sakė I. Hofmanas.
„Jeigu rasiu laiko, tikrai nueisiu į ūkininkų renginį trečiadienį ar ketvirtadienį“, – pirmadienį naujienų agentūrai patvirtino žemės ūkio ministras.
Sostinės savivaldybė išdavė leidimą ūkininkų piketui
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pirmadienį Eltai patvirtino, kad Lietuvos grūdų ir augintojų asociacijai (LGAA) išduotas leidimas trečiadienį ir ketvirtadienį rinktis Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.
Gedimino prospekte nuo A. Goštauto g. iki Gynėjų g. ir Gynėjų gatvės dalyje nuo Gedimino pr. iki A. Tumėno g. galės stovėti 300 ūkio technikos vienetų, o proteste dalyvauti – 500 žmonių.
Nuo birželio 25 d. 9 val. iki birželio 26 d. 21 val. minėtose Vilniaus vietose bus draudžiamas transporto priemonių, išskyrus gyventojų ir aptarnaujantįjį transportą, eismas.
Ūkininkai, kaip ir praėjusį ketvirtadienį, į sostinę rinksis protestuoti prieš planuojamus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimus.
I. Hofmanas: dėl mokesčių ūkininkams esu nuoseklus nuo pat pradžių
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas I. Hofmanas tikina, kad jo atsiskyrimas nuo Vyriausybės mokesčių pertvarkos klausimais – toks pat, koks buvo projektą dar tvirtinant Ministrų kabinete. Jis teigia, kad jo vadovaujama ministerija buvo pateikusi savo siūlymus, kurie nebuvo priimti, o dabar jis tiesiog laikosi požiūrio, kurį turėjo mokesčių pertvarkai dar tik įsivažiuojant.
„Aš esu nuoseklus nuo pat pradžių. ŽŪM buvo pateikusi savo pasiūlymą mokesčių pertvarkai, o jis nebuvo priimtas. Dabar iš esmės aš atkartoju tą patį savo požiūrį, kurį išreiškiau ir Vyriausybės posėdyje, kai buvo nuspręsta mokesčių pakeitimų projektą pateikti Seimui. Jau tada žinojau, kad yra negerai ir to pačio dabar laikausi“, – sakė I. Hofmanas.
„Kiek mes čia galime padaryti. Galutinį sprendimą dabar priimti turės Seimą, todėl ūkininkus išgirsti ir į juos atsižvelgti turi būtent parlamentarai. Kai kurie iš jų registravo atitinkamus pasiūlymus, o ministerija ir Vyriausybė šiame procese nebedalyvauja – viskas Seimo rankose. Viliuosi, kad jis išgirdo priekaištus ir priims individualiai veiklai palankesnį GPM įstatymą“, – aiškino ministras.
Protestuose prieš mokesčių pakeitimus nedalyvauja Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, kuri mano, jog šie protestai yra turtingiausių ūkininkų bandymas išvengti mokėti teisingus mokesčius.
I. Hofmano manymu, tokia pozicija – nelogiška. Anot jo, dabar planuojami pokyčiai bus skaudžiausi vidutiniams žemdirbiams, kadangi didesni ūkiai turi daugiau galimybių.
„Didieji ūkiai jie jau veikia kaip bendrovės arba koncernai – turi juridinio asmens statusą, o jeigu neturi, jie gali sau leisti labai greitai jį pasikeisti“, – aiškino ŽŪM vadovas.
„Kalba eina būtent apie tai, kad dabar priėmimo stadijoje esantis GPM įstatymo projektas labiausiai smogs vidutiniams ūkiams. Ūkininkai moka „Sodra“ mokestį nuo apmokestinamų pajamų, vėliau įsijugnia to mokesčio lubos, kurios apsaugo būtent didžiuosius ūkius. Protestuojantys žemdirbiai siūlo, kad tas progresyvumas išliktų ir mokesčiai būtų sąžiningi visiems ūkiams“, – teigia I. Hofmanas.
ELTA primena, kad kitą savaitę Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daugiausia diskusijų sukėlusių GPM ir NT mokesčio pakeitimų.
Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 35 ir 32 proc.
Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikymi pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc., tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.
Dabar užregistruotas ir siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažiau, ar daugiau nei 36 VDU sudarančias pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).
Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.
person Vygantas Tuzas (ELTA)