Iranas svarsto atsaką į JAV smūgius: karinės bazės ar gyvybiškai svarbus vandens kelias?

Teheranas, birželio 23 d. (AFP-ELTA).

Iranas, pažadėjęs duoti atsaką į JAV aviacijos smūgius į jo branduolinius objektus, turi dvi pagrindines galimybes: atakuoti amerikiečių pajėgas regione ir uždaryti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį. 

Irano aukščiausiojo vadovo patarėjas sekmadienį įspėjo, kad bet kuri JAV bazė regione, dalyvaujanti atakose, yra „teisėtas taikinys“. 

Sutrikdžius eismą siauru Hormūzo sąsiauriu, gyvybiškai svarbiu keliu, kuriuo vežama nafta ir dujos, išaugtų energijos kainos, pasaulį apimtų infliacijos šokas. Vandens kelio uždarymas būtų „labai pavojingas“, pirmadienį sakė vyriausioji Europos Sąjungos diplomatė Kaja Kallas. 

Naujienų agentūra AFP apžvelgia du scenarijus ir galimus jų padarinius.

Hormūzo sąsiauris

Siauras U formos jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio yra vartai Persijos įlankos energetikos išteklių pristatymui į pasaulio rinkas, sąsiauriu pervežamas penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto. 

Remiantis „Deutsche Bank“ tyrimu, 50 kilometrų pločio sąsiaurio uždarymas galėtų padidinti naftos kainą iki 120 JAV dolerių už barelį, dėl to visame pasaulyje padidėtų transporto, maisto ir komunalinių paslaugų kainos. 

Ekspertai sako, kad visos Artimųjų Rytų šalys suinteresuotos išlaikyti Hormūzo sąsiaurį atvirą ir neleisti, kad tiekimas sutriktų. 

Šiuo metu prekybininkai neatrodo pernelyg susirūpinę. Pirmadienį „Brent“ rūšies nafta buvo prekiaujama po 76 JAV dolerius, tai tik nedidelis pakitimas nuo penktadienio, tad akivaizdu, kad naftos rinka nelaiko sąsiaurio uždarymo itin tikėtinu, teigia ekspertai. 

Didelis klausimas, ar Iranas pasirengęs susprogdinti šią ekonominę granatą. Nepaisant grasinimų praeityje, įskaitant 2011 m., kai grėsė sankcijos už naftą, šalis to nesiėmė.

Aukšto rango Europos pareigūno teigimu, iraniečiai neturi galimybių ilgam užblokuoti sąsiaurį, bet jie gali trukdyti laivybai. Tačiau „tai būtų it savižudybė“, sakė pareigūnas. „Poveikis Izraeliui būtų artimas nuliui, didžiulis poveikis būtų jiems patiems, taip pat Jungtinėms Valstijoms, Europai ir Kinijai“, – sakė jis. 

Pasak Tarptautinio strateginių tyrimų instituto, Irano pajėgos turi beveik 200 greitųjų patrulinių katerių, galinčių šaudyti priešlaivinėmis raketomis ar torpedomis, taip pat užminavimo laivų. Tačiau JAV Penktasis laivynas, pagrindinės karinės jūrų pajėgos, yra dislokuotos kitapus įlankos Bahreine, o Iranas tebėra kasdien apšaudomas Izraelio karo lėktuvų ir dronų. 

Paties Irano energetikos eksportas, nepaisant sankcijų, tebėra svarbus pajamų šaltinis devintai pagal dydį pasaulyje naftą išgaunančiai šaliai. 

JAV bazės 

Jungtinių Valstijų karinės bazės yra išsidėsčiusios Persijos įlankos šalyse į vakarus nuo Irano, tad potencialių taikinių netrūksta.

Kuveite po 1990 m. Persijos įlankos karo yra apie 13 500 JAV karių, didžiausia regione yra JAV Al Udeido bazė Katare. JAV Penktasis laivynas, apimantis Persijos įlanką, Raudonąją jūrą bei dalis Indijos vandenyno, yra įsikūręs Bahreine. Maždaug 3500 JAV karių dislokuoti Al Dafros oro pajėgų bazėje Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Irake JAV kariai yra dislokuoti įvairiose vietose, įskaitant Al Asado ir Arbilio oro pajėgų bazes, šios pajėgos priklauso kovos su džihadistais koalicijai.

Irano remiamos Irako ginkluotos grupuotės kelia grėsmę Vašingtono interesams ir anksčiau jau buvo į juos nusitaikiusios. Didesnis JAV įsitraukimas į Irano ir Izraelio karą kelia išpuolių „prieš JAV interesus, JAV bazes (...) ir visame regione“ pavojų, sakė Renadas Mansouras, „Chatham House“ vyresnysis mokslo darbuotojas. 

„JAV suduoti smūgiai į Iraną dabar reiškia, kad šis karas vyksta tarp Izraelio, JAV ir Irano, o tai reiškia, kad Iranas gali siekti nusitaikyti į JAV visame regione“, – pridūrė jis. 

Vis dėlto, pasak ekspertų, ir ši galimybė sudėtinga Iranui, nes jis rizikuoja izoliuotis nuo galingų Persijos įlankos monarchijų, palaikančių gerus santykius su Vašingtonu. 

„Vargu ar Teheranas smogs Persijos įlankos arabų valstybėms“, – sakė Londono Karaliaus koledžo vyresnysis dėstytojas Andreasas Kriegas. 

„Net jeigu Iranas mano, kad JAE ir Saudo Arabija yra tylieji JAV ir Izraelio ašies įgalintojai, Iranas supranta, kad bet kokia ataka prieš jų teritoriją veikiausiai jas suvienytų prieš Iraną ir atvertų duris didesniam Amerikos kariniam buvimui“, – sakė jis.