Vilnius, kovo 17 d. (ELTA).
Artimiausiu metu bus paskelbtas trečiasis kvietimas elektros energijos kaupikliams su valstybės parama įsigyti. Gyventojams bus kompensuojama iki 45 proc. patirtų finansinių išlaidų, o juridiniai asmenys galės pasinaudoti 30 proc. finansavimu.
Dar metų pradžioje Energetikos ministerija Eltai pristatė supaprastintą paraiškų teikimo tvarką ir atnaujintus kaupiklių įkainius, pagal kuriuos bus skaičiuojamas paramos intensyvumas gamintojo statusą turintiems gyventojams.
„Nauji fiksuotieji įkainiai siekia 844,63 eurų su PVM už 1 kWh ličio geležies fosfato jonų ir 698 eurai su PVM už 1 kWh ličio jonų kaupimo įrenginio talpą. Tai apima tik elektros energijos kaupimo įrenginio ir jo sumontavimo kaštus, tačiau neapima kitų būtinųjų priedų, kuriuos jungtinio projekto pareiškėjas fizinis, asmuo, norintis gauti dotaciją, turi įsigyti naudodamas savo lėšas arba finansavimą iš kitų šaltinių“, – atskleidė Energetikos ministerijos atstovai.
„SoliTek“ Produktų skyriaus vadovė Indrė Tursienė pažymi, kad vidutinė fizinių vartotojų įsigyjama kaupiklio talpa siekia 15–20 kWh ir jos pakanka vienos paros energijos poreikiams patenkinti.
„Tokios talpos kaupiklis gali aprūpinti namų ūkį elektra vienai dienai, o jei šviečia saulė – ir ilgesnį laikotarpį. Kaupiklis įgalina saulės elektrinę generuoti energiją net kai nėra elektros iš tinklo, tad tokiu būdu saulės elektrinė dienos metu aprūpina namus energija ir pripildo kaupiklį, o vakare kaupiklis elektrą atiduoda namams. Jei namų ūkis susimažina vartojimo poreikį pagal tai, kiek gamina saulės elektrinė, iš esmės taip galima pragyventi ir visą vasarą“, – teigia I. Tursienė.
Savo ruožtu, Aplinkos projektų valdymo agentūros komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Pliuskuvienė patikslina, kad ne visiems gyventojams reikalinga maksimali kaupiklių talpa, dažnas neišnaudoja net 15 kWh. Pagal šiuos duomenis skaičiuojama, kad parama pasinaudos apie 3000 lietuvių, tačiau vertėtų suskubti laiku pateikti reikiamus dokumentus, nes lengvatinė priemonė – populiari. Kovo pabaigoje skelbiamo kvietimo bendra suma sieks 15 mln. Eurų.
„Remdamiesi ankstesnių kvietimų duomenimis, darome prielaidą, kad šiame kvietime bus išlaikytos panašios tendencijos renkantis elektros energijos kaupimo įrenginių galią. Sausio mėnesį paskelbto kvietimo metu Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui skirtos lėšos buvo panaudotos per 7 dienas, Sostinės regionui skirtos lėšos buvo analogiškai panaudotos per 20 dienų“, – sako E. Pliuskuvienė.
Energetikos ministerijos teigimu, analogiškas kaupiklių paramos kvietimas kovo pabaigoje numatomas ir viešiesiems juridiniams asmenims, verslui ir ūkininkams. Į paramą pretenduoti galės platesnis suinteresuotųjų ratas, o numatyta suma siekia 18 mln. eurų – triskart daugiau nei buvo pernai. Parama bus teikiama tiems, kurie jau turi įsirengę atsinaujinančių energijos išteklių elektrines.
„Tai gera žinia viešosioms įstaigoms, pirmiausia – ligoninėms ir mokykloms, kurios sprendžia energetinio savarankiškumo klausimus. Jaučiame susidomėjimą ir tikimės, kad investicinė paramos priemonė ženkliai prisidės prie nacionalinių elektros energijos kaupimo įrenginių pajėgumų didinimo. Kaupimo įrenginių vaidmuo tampa vis svarbesnis, todėl tai turime skatinti ir finansiškai“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys bei ūkininkai galės teikti paraiškas kaupimo įrenginių iki 1 MWh talpos įsirengimui bei gauti 30 proc. siekiančią paramą. Energetikos ministerijos atstovų teigimu, paramos intensyvumas bus skaičiuojamas nuo fiksuoto dydžio. Už 1 kWh ličio geležies fosfato kaupimo įrenginį skiriami 698 eurai (be PVM), o už tokios pat talpos ličio jonų kaupimo įrenginį numatomi 576 eurai (be PVM). Maksimalus paramos dydis atitinkamai sieks nuo 173 tūkst. eurų iki maždaug 209 tūkst. eurų.
person Ieva Kniukštienė