Grikšas: valstybės pagalbą verslui su Europos Komisija imsimės derinti artimiausiu metu

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA).

Siekiant sušvelninti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį šalies verslui, Lietuva su Europos Komisija (EK) artimiausiu metu pradės derinti galimas valstybės pagalbos priemones, kurios būtų panašios į galiojusias pasaulinės koronaviruso pandemijos metu.

„Paruošėme nutarimo projektą, artimiausio (…) posėdžio metu kreipsimės į Vyriausybę, kad leistų mums kreiptis į Europos Komisiją suderinti laikinąjį komunikatą dėl valstybės pagalbos“, – antradienį transliuotoje „Delfi“ laidoje sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

„Identiškas atvejis buvo covido pandemijos laiku – tos procedūros užtrunka, aišku, tikimės, kad gal jų neprireiks, bet mes būsime pasiruošę. Nes su Europos Komisija tokius dalykus susiderinti užtrunka mėnesį, du, tris ir daugiau, tai (…) kreipsimės į Europos Komisiją, pradėsime dėliotis potencialias pagalbos priemones, kurių gali prireikti“, – pridūrė jis.

Anot ministro, dėl karinio konflikto pagrindiniai verslui iškilti galintys iššūkiai – apyvartinių lėšų trūkumas, augančios energetikos išteklių, ypač dujų, naftos ir elektros, kainos, sutrikusios tarptautinės tiekimo grandinės.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius anksčiau taip pat sakė, kad verslui labiausiai neramu dėl energetikos kainų, apyvartinių lėšų trūkumo, tikino, jog paveiktoms įmonėms gali prireikti specialių valstybės teikiamų kreditų.

Naftos kainų šuolis rinkoje įvyko po to, kai Izraelis ir JAV pradėjo atakas prieš Iraną, vėliau šalis atsakė kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas – kasdien per jį gabenama apie penktadalį pasaulio naftos.

Visgi, anot E. Grikšo, didžioji dalis naftos iš regiono yra gabenama į Azijos valstybes, o ne į Europą, todėl konkurencingumo prasme senasis žemynas šioje situacijoje yra palankesnėje padėtyje.

„Pozityvų dalyką tą įneščiau – kad taip, visos kainos kils, jos atsilieps galutiniam vartotojui, bet iš Persų įlankos apie 80 proc. naftos eksportuojama į Aziją, Europa pasiekia apie 10–15 proc. šios naftos, (…) tai konkurencingumo prasme Lietuvos, Europos Sąjungos pramonė konkuruoja su Azijos, čia konkurencingumo prizmėje galima įžvelgti pozityvumą“, – aiškino ministras.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.

Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – 34 centais.

Brent naftos vidutinė kaina nagrinėjamą savaitę siekė 83,7 JAV dolerių už barelį – buvo 17,4 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 71,3 JAV dolerių už barelį.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 4–20 doleriais už barelį didesnės, nei buvo prognozuojama prieš savaitę.