ELTA glaustai: diskusijos dėl kuro kainų „lubų“, Seime prasidėjo pavasario sesija

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 10 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. 

Antradienį oficialiai prasidėjo Seimo pavasario sesija, kurios darbų programoje įrašyti 505 teisės aktų projektai. Taip pat tarp svarbiausių dienos akcentų – prasidėjusios diskusijos dėl kylančių kuro kainų ir galimo jų „lubų“ įvedimo. Savo ruožtu laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tuo metu informavo, kad apie 15 skyrių jau pasisakė, ką kelia partijos pirmininko rinkimuose.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prasidėjo Seimo pavasario sesija. Jos darbų programoje įrašyti 505 teisės aktų projektai, kuriuos teiks prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė, Seimo komitetai ir frakcijos. Daugiausia įstatyminių iniciatyvų – 117 – parengė Ministrų kabinetas. Šios parlamento sesijos prioritetai – nacionalinis saugumas, ekonomikos augimas, socialinė gerovė ir viešųjų finansų stiprinimas. Atsižvelgdami į pasikeitusią geopolitinę, karinę ir hibridinių grėsmių aplinką parlamentarai planuoja atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją. Jie svarstys Kapčiamiesčio, Tauragės karinių poligonų projektus, su Vokietijos brigada Lietuvoje susijusias priemones. Kreipdamasis į kolegas Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragino juos siekti bendrystės, dialogo, pagarbos. Prezidentas Gitanas Nausėda ragino Seimo narius pirmiausia vadovautis viešuoju interesu. Kartu jis linkėjo parlamentarams ieškoti sutarimo net ir pačiais sudėtingiausiais klausimais. Premjerė Inga Ruginienė parlamentarams dėkojo už konstruktyvų darbą rudens sezono metu ir teigė, kad šalies gynybos stiprinimas išlieka vienu svarbiausių Vyriausybės prioritetų.

Dalis LSDP skyrių į pirmininkus jau iškėlė M. Sinkevičių, R. Duchnevičių, V. Grubliauską, V. Mitrofanovą. Laikinasis socialdemokratų partijos vedlys Mindaugas Sinkevičius neatskleidžia, ar dalyvaus pirmininko rinkimuose. Jo teigimu, LSDP Jonavos skyriaus susirinkimas, kuriame bus svarstoma, ką kelti kandidatu į partijos pirmininkus, vyks kitą savaitę. Partijos viduje netyla diskusijos, ar socialdemokratai turėtų išlaikyti valdančiąją koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“. Praėjusį penktadienį LSDP Alytaus miesto skyriuje daugiau nei pusė skyriaus narių išreiškė nuomonę, kad socdemai neturėtų toliau dirbti su „aušriečiais“. M. Sinkevičius aiškino, kad kol kas LSDP nėra nusprendusi atlikti formalią apklausą dėl valdančiosios koalicijos. Tačiau apie tai bus diskutuojama ir kitą savaitę vyksiančioje partijos valdyboje.

Premjerė sako, kad derinamas susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntiniu Baltarusijoje. Žiniasklaida skelbė, kad Johnas Coaleʼas į Lietuvą turėtų atvykti kitą savaitę. Savo ruožtu ministrė pirmininkė teigė, jog jųdviejų susitikimas šiuo metu yra planuojamas, tačiau nėra šimtaprocentinės garantijos, jog jis įvyks. Pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.

Lietuvoje viešinti Moldovos prezidentė Maia Sandu tiki, jog šaliai realu tapti Europos Sąjungos (ES) nare iki 2030-ųjų. Anot jos, valstybė deda visas pastangas šiam tikslui pasiekti. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog tiek Moldovos, tiek Ukrainos narystė ES yra Lietuvos strateginis tikslas. Šalies vadovo manymu, Moldovos prisijungimas prie Bendrijos iki 2030-ųjų yra pagrįstas realiomis galimybėmis. 

Pernai Baltarusijos informacinėje erdvėje didintas nepasitikėjimas Lietuva ir NATO, teigia kariuomenė. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje akcentuota, jog tokiomis priemonėmis siekta parodyti, jog Vilniaus ir Minsko santykiai yra visiškai neracionalūs, agresyvūs ir kenkėjiški pačiai Lietuvai. Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vado pulkininko Liutauro Bagočiūno, informacinės propagandos skleidėjai išnaudojo ir 2025 m. išaugusį hibridinių incidentų Lietuvoje ir Europoje mastą, fiksuotus oro erdvės pažeidimus, grėsmes kritinei infrastruktūrai. Tuo metu analitikė Agnė Eidimtaitė pažymėjo, jog praėjusiais metais priešiškoms valstybėms svarbiausiomis išliko gynybos ir saugumo temos – itin daug dėmesio Rusijos ir Baltarusijos propagandoje skirta „Baltic Sentry“ misijai, neva planuojamai Kaliningrado blokadai. Taip pat daug dėmesio sulaukė informacija apie Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą. Propagandinėse naujienose siekta įtikinti, jog tai kelia grėsmę Lietuvai priešiškoms valstybėms. 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino korupcijos byloje figūruojančio Kazio Starkevičiaus mandatą, jo vietoje Seime dirbs Angelė Jakavonytė. Sprendimas komisijos posėdyje buvo priimtas bendru sutarimu. Jis per vieną mėnesį nuo paskelbimo Teisės aktų registre dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apie sprendimą atsisakyti parlamentaro mandato K. Starkevičius pranešė praėjusį penktadienį socialiniuose tinkluose. Vasarį tęsiant plataus masto korupcijos bylą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas K. Starkevičiaus ir Sauliaus Skvernelio namuose ir Seimo kabinetuose. S. Skvernelis tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas. Teisėsauga taip pat organizavo ir K. Starkevičiaus, kaip specialiojo liudytojo, apklausą, tačiau, kaip pranešė žiniasklaida, politikas esą atsisakė duoti parodymus.

Antradienį šešios dešimtys Lietuvos žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų. Politikai raginami nebalsuoti už esą grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus. Kreipimesi rašoma, kad naujos LRT įstatymo pataisos yra žalingos, kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir sudaro prielaidas politiniam kišimuisi į žiniasklaidos kuriamą turinį bei redakcinę politiką. Įstatymo projekto pateikimas numatytas šį ketvirtadienį.

Prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi patvirtino prokuratūros nutarimą atleisti buvusį Pagėgių savivaldybės tarybos narį, dabartinį šios savivaldybės merą Vaidą Bendaravičių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą  dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais. Jis mero postą išsaugojo. STT sako, kad merui nėra atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, tik skirta įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Prokurorai ir teismas įvertino, kad politikas visiškai prisipažino kaltas „čekiukų“ byloje, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų ir atlygino padarytą žalą. Merui nustatytas vienerių metų laidavimo terminas ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – V. Bendaravičius turės sumokėti 9 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bylos duomenimis, V. Bendaravičius 2019–2023 m., eidamas Pagėgių savivaldybės tarybos nario pareigas, suklastojo 22 tarybos nario išmokų avanso apyskaitas, kuriose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie kuro išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla. Politikas pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, padarydamas Pagėgių savivaldybės administracijai 3,1 tūkst. eurų turtinę žalą. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus. Visgi, kaip pabrėžė politikė, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete. Ji taip pat tikino Finansų ministerijai pavedusi parengti kelias alternatyvas kovai su augančiomis degalų kainomis, tad kol kas nenorėjo įvardinti, ar viena iš jų galėtų būti tokių rezervų panaudojimas trumpuoju laikotarpiu. Ministras Kristupas Vaitiekūnas tuo metu portalui lrt.lt sakė, kad Lietuvai nereikėtų įvesti kainų lubų kurui. Jis aiškino, kad kaina greitai keičiasi, o staiga pakilusius skaičius Lietuvos degalinėse turėtų įvertinti Konkurencijos taryba. Benzino ir dyzelino kainų lubas Europoje įsivedė Vengrija bei Kroatija.

Žiniasklaidai paskelbus, jog valdančiajai „Nemuno aušrai“ priklausantis Seimo narys Aidas Gedvilas parlamente palaikė siūlymus, palankius degalinių tinklui „Jozita“, su kuriuo politiko šeimos verslas anksčiau buvo sudaręs milijoninės vertės dviejų degalinių pardavimo sandorį, pats politikas neigia parlamente palaikęs bet kokius bendrovei naudingus sprendimus. „Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tuo metu teigė, kad tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ atliktas tyrimas yra bandymas įkąsti jo vadovaujamai partijai ir tikino, jog A. Gedvilas visus ryšius pagal galiojančius teisės aktus tinkamai deklaravo Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). Nepaisant to, Seimo opozicijai priklausantys liberalai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydami įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją.

Siekiant sušvelninti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį šalies verslui, Lietuva su Europos Komisija (EK) artimiausiu metu pradės derinti galimas valstybės pagalbos priemones, kurios būtų panašios į galiojusias pasaulinės koronaviruso pandemijos metu. Kaip sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, jo vadovaujama institucija jau paruošė nutarimo projektą ir artimiausio Vyriausybės posėdžio metu prašys leidimo kreiptis į EK dėl galimų pagalbos priemonių verslui. Kaip teigė ministras, dėl karinio konflikto pagrindiniai verslui iškilti galintys iššūkiai – apyvartinių lėšų trūkumas, augančios energetikos išteklių, ypač dujų, naftos ir elektros, kainos, sutrikusios tarptautinės tiekimo grandinės. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Europos Sąjungos (ES) vadovė pareiškė, kad branduolinės energetikos atsisakymas buvo strateginė klaida. Pasak Ursulos von der Leyen, antrą savaitę besitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose atskleidė Europos „pažeidžiamumą“ ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl ES atsiduria struktūriškai nepalankioje padėtyje. Vienas būdų šią problemą spręsti – grįžti prie „patikimo, prieinamo ir mažai teršalų išskiriančio energijos šaltinio”, t. y. branduolinės energetikos, kartu su atsinaujinančias energetikos šaltiniais padėsiančios užtikrinti energetinę nepriklausomybę, tiekimo saugumą ir konkurencingumą. ES vadovė paskelbė, kad Briuselis „novatoriškoms branduolinėms technologijoms“ skirs 200 mln. eurų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė atsisakysiantis kai kurių sankcijų naftai, siekdamas paskatinti jos tiekimą ir sumažinti augančias kainas, karui Artimuosiuose Rytuose sukėlus sumaištį rinkose. D. Trumpas nė vienos konkrečios šalies nenurodė, o kokios sankcijos bus panaikintos taip pat nepaaiškino. Šie jo komentarai pasirodė po pokalbio su Rusijos – vienos iš didžiausių naftos gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje – prezidentu. Po JAV prezidento kiek ankstesnio pareiškimo, kad JAV ir Izraelio karas su Iranu baigsis anksčiau nei manyta, visą dieną pašėlusiai svyravusios naftos kainos antradienį smarkiai nukrito, o akcijų kainos vėl pakilo. D. Trumpas sakė, kad Vašingtonas galėtų panaikinti sankcijas nenurodytoms šalims, jei karas baigtųsi.

Dėl karo Irane kylant degalų kainai, Vengrija įvedė jų kainų lubas. Nuo antradienio 95 markės benzinas čia negali kainuoti brangiau nei 595 forintai (1,51 euro) už litrą, o dyzelinas – 615 forintų. Atitinkamas Vengrijos premjero Viktoro Orbano potvarkis pirmadienio vakarą paskelbtas oficialiame leidinyje. Maksimali degalų kainos riba negalios automobiliams su užsienietiškais valstybiniais numeriais. Naujienų agentūros AFP teigimu, kainų lubas degalams taip pat nustatė Kroatija, Pietų Korėja ir Tailandas.

Jungtinių Tautų įgaliota tyrimo komisija apkaltino Maskvą, kad ši, deportuodama ir priverstinai perkeldama vaikus iš Ukrainos į Rusiją, įvykdė nusikaltimus žmoniškumui. Nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija dėl Ukrainos nurodė, kad Rusija iš okupuotų Ukrainos teritorijų deportavo arba perkėlė tūkstančius vaikų, o 80 proc. deportuotų arba perkeltų vaikų, kurių atvejus tyrė komisija, negrįžo. Pasak komisijos, Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas, „taip pat ir per jo tiesioginę įtaką subjektams, kurie vykdė šią politiką, buvo matomas nuo pat pradžių“.