„Fejerija 2026“ atstovas: teisinis ginčas sostinėje lėmė, kad festivalis persikeltų į Kauną
Visuomenė Savivalda Teismo procesai Viešoji tvarka ir saugumas Vilnius Kaunas Vilniaus miesto savivaldybės taryba
Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA).
Po ketverių metų sugrįžtančio tarptautinio fejerverkų festivalio „Fejerija“ vieno iš organizatorių „Combo renginiai“ atstovas Andrius Žibikas teigia, kad sprendimą renginį šiemet organizuoti Kaune lėmė nesibaigęs teisinis ginčas su Vilniaus miesto savivaldybe dėl ankstesnių jos sprendimų neleisti festivaliui vykti sostinėje.
„Dėl tų pačių teisinių ginčų jau ir nebebuvo kreiptasi ( į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo organizuoti renginį – ELTA). Bandyti perkelti (festivalį – ELTA) į Kauną sprendimas buvo priimtas jau iš seniau. Aišku, tame pačiame Kaune irgi reikėjo gauti leidimą ir patvirtinimus“, – Eltai teigė „Combo renginiai“ atstovas.
„Teismai iki šiol vyksta, dabar antros instancijos teismas. Būtent ši visa teisinė situacija ir darė įtaką tam, kad pats festivalis keliasi į Kauną“, – pridūrė jis.
Kaip Eltai nurodė Vilniaus miesto savivaldybė, „Fejerija 2026“ organizatoriai šiais metais nesikreipė į sostinę dėl leidimo surengti šį renginį Vilniuje.
Anksčiau tarptautinis fejerverkų festivalis vyko sostinėje, tačiau 2023 m. savivaldybė nusprendė jam neišduoti leidimo.
Kaip jau skelbė ELTA, Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko teigimu, toks sprendimas buvo priimtas dėl kelių priežasčių – atsižvelgiant į karo pabėgėlių iš Ukrainos emocinę sveikatą, dėl gyventojams pavojingos oro taršos, taip pat per didelio triukšmo.
Tiesa, savivaldybei neišdavus leidimo kitąmet turėjusiam vykti festivaliui „Fejerija 2024“ kilo teisinis ginčas, kuris vis dar tęsiasi.
„Renginiui buvo nepritarta dėl fejerverkų keliamos oro taršos, triukšmo, neigiamo poveikio gyventojams ir gyvūnams. Be to, dėl šio renginio organizavimo sostinėje savivaldybė buvo sulaukusi ir fizinių asmenų bei organizacijų prieštaravimų ir skundų“, – Eltai teigė savivaldybės atstovė Indrė Naureckaitė.
Anot jos, pirmos instancijos teismas panaikino savivaldybės atsisakymą išduoti leidimą kaip nepakankamai motyvuotą ir įpareigojo iš naujo tą klausimą spręsti, tačiau savivaldybė, manydama, kad sprendimas buvo tinkamai pagrįstas, tokį teismo sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
„Bylos nagrinėjimas kol kas nepaskirtas, todėl galutinio teismo sprendimo šiame ginče dar nėra“, – teigė savivaldybės atstovė.
Jos teigimu, pernai taip pat nebuvo pritarta „Vilniaus Fejerija 2025“ organizavimui atsižvelgiant į tai, kad minėto renginio metu gali kilti pagrįstas pavojus žmonių fizinei ar psichinei sveikatai.
Šiemet „Fejerija 2026“ organizuoja dvi bendrovės – „Blikas“ ir „Combo renginiai“, renginys vyks Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome.
„Combo renginiai“ atstovas A. Žibikas teigė, kad organizatoriams neteko daug svarstyti apie alternatyvias renginio erdves. Pasak jo, pasikeitusia festivalio vieta džiaugiamasi, esą naujoji vieta yra patogesnė, galės dalyvauti daugiau žiūrovų, bus išplėsta programa.
Šiemet renginys rengiamas privačioje teritorijoje, savivaldybės leidimas nereikalingas
Kauno miesto savivaldybė Eltai nurodė kiekvieną prašymą vertinanti individualiai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei savo kompetencijos ribomis.
Jos teigimu, šiuo atveju festivalio renginys organizuojamas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, privačioje teritorijoje, o ne viešoje miesto erdvėje, todėl savivaldybės leidimas organizuoti renginį Kauno viešosiose vietose nėra reikalingas ir nebuvo išduotas.
Kartu ji pažymėjo, kad savivaldybė nėra šio renginio organizatorė ar partnerė.
„Kadangi renginys organizuojamas privačioje teritorijoje, o ne Kauno miesto viešojoje vietoje, savivaldybės leidimas organizuoti renginį šiuo atveju nėra reikalingas“, – Eltai nurodė Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.
„Combo renginiai“ atstovo teigimu, organizatoriai dėl galimybės perkelti renginį kreipėsi į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą, o jis savo ruoštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę.
„Mums praktiškai iš viso neteko su jais (savivaldybe – ELTA) kontaktuoti. (…) Tačiau, kiek suprantu, ten diskusija vyko, nes prašė patikslinti tam tikrus duomenis ir nebuvo tas sprendimas gautas per vienas dieną, buvo komisija, ji irgi tarėsi, tikrinosi ir išdavė tą leidimą“, – Eltai sakė jis.
Taikomos teisės aktų nuostatos ir reikalavimai
Nepaisant to, kad šiuo atveju nereikėjo leidimo renginį rengti viešojoje erdvėje, A. Augonės teigimu, vyksiančiam festivaliui taikomos atitinkamos specifinės teisės aktų nuostatos bei reikalavimai.
„Renginio organizatoriams galioja visi teisės aktuose, Kauno miesto savivaldybės renginių organizavimo tvarkoje ir sutartyje numatyti reikalavimai, susiję su viešąją tvarka, visuomenės saugumu, aplinkos apsauga, teritorijos priežiūra bei kitais renginio organizavimo aspektais“, – akcentavo A. Augonė.
„Organizatoriai privalo užtikrinti visų galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių civilinės pirotechnikos naudojimą, viešąją tvarką, priešgaisrinę saugą ir kitus renginių organizavimo apsektus, laikymąsi. Todėl atsakomybė už visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų užtikrinimą tenka pačiam organizatoriui ir privačios teritorijos valdytojui“, – komentavo savivaldybės atstovė.
Ji pažymėjo, kad organizatoriai yra sumokėję nustatytus teritorijos nuomos mokesčius bei įvykdę kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus, o papildomų, išskirtinai ik šiam renginiui taikomų reikalavimų savivaldybė nenustatė.
S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius Justas Limanauskas taip pat akcentavo, kad pagal pasirašytą sutartį ir pateiktą renginio organizavimo prašymą organizatoriai prisiėmė įsipareigojimus žiūrovų saugumui ir tvarkai užtikrinti.
Pasak jo, organizatoriai yra įpareigoti organizuoti profesionalią apsaugą, užtikrinti greitosios medicinos pagalbos budėjimą, laikytis priešgaisrinės saugos ir sanitarinių reikalavimų, užtikrinti, kad renginio dalyviai nepatektų į riedėjimo ir kilimo, tūpimo takus.
Be to, pasak jo, organizatoriai atsako už visų renginio pobūdžiui reikalingų dokumentų gavimą bei civilinės pirotechnikos naudojimui keliamų reikalavimų laikymąsi.
„Už visų šių įsipareigojimų pažeidimus renginio organizatoriams yra numatyta sutartinė atsakomybė“, – Eltai perduotame komentare teigė J. Limanauskas.
AAD: sprendimai dėl renginio nėra departamento kompetencija
Vilniaus miesto savivaldybei tarp argumentų, kodėl renginiui nusprendė nebeišduoti leidimų, įvardijant oro taršą, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) teigia nevertinantis renginių poveikio aplinkai ir nesantis civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę vykdanti institucija.
Renginių organizavimo ir leidimų jiems klausimai, anot jo, priklauso savivaldybės kompetencijai.
Anksčiau sostinėje vykusiu festivaliu gyventojai piktinosi ir socialiniuose tinkluose, akcentuodami ir triukšmą, ir fejerverkų keliamą taršą. AAD atkreipė dėmesį, kad pirotechnikos naudojimas daro neigiamą poveikį aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai, tačiau kartoja, kad už fejerverkų festivalio organizavimą neatsako.
„Departamentas skatina rinktis aplinkai palankesnes alternatyvas ir pirotechnikos naudoti kuo mažiau. Tačiau sprendimai dėl konkretaus renginio organizavimo nėra AAD kompetencija“, – teigė aplinkosaugininkai.
Tuo metu vieno iš „Fejerija 2026“ organizatorių „Combo renginiai“ atstovas A. Žibikas aiškino nematantis fejerverkų atmetimo reakcijos. Jo teigimu, gali būti, kad šiemet penkioliktą kartą vyksiantis festivalis bus didžiausias.
„Suprantu, kad ir aktyvi visuomenės dalis, kuri aktyviai pasisako, diskutuoja ir viskas gerai, tai yra sveikintina, nes iš tikrųjų kartais priimami dėl to kažkokie teisingi sprendimai, pagerinimai, kad visi aplinkui elgtųsi geriau“, – kalbėjo jis.
„Tačiau teigti, kad fejerverkų atsisakoma ar kad tai yra kažkoks blogis, – aš negalėčiau taip pasakyti, nes susidomėjimas yra didžiulis“, – pridūrė organizatorių atstovas.
Tarptautinis fejerverkų festivalis „Fejerija 2026“ vyks rugsėjo 19 d., jame dalyvaus komandos iš Lietuvos, Anglijos, Lenkijos ir Tailando.
person Marta Kraujelytė (ELTA)