2028-uosius siūloma paskelbti architekto Gucevičiaus metais
Kultūra Kultūros istorija Kultūros paveldas Biografijos Seimas Lietuvos socialdemokratų partija
Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA).
Siekiant įamžinti architekto Lauryno Gucevičiaus atminimą, atsižvelgiant į istorinę, kultūrinę ir visuomeninę jo kūrybos reikšmę Lietuvos valstybei ir kultūrai, Seimui siūloma 2028 metus paskelbti L. Gucevičiaus metais.
Tai numatantį nutarimo projektą įregistravo Seimo narės socialdemokratės Lilija Vaitiekūnienė ir Roma Janušonienė.
Tikimasi, kad toks Seimo sprendimas skatins visuomenės, ypač jaunimo, domėjimąsi Lietuvos architektūros, kultūros ir valstybingumo istorija, taip pat stiprins Lietuvos kultūros paveldo pažinimą bei aktualizavimą.
L. Gucevičius yra vienas iškiliausių Lietuvos architektų, brandžiojo klasicizmo architektūros kūrėjų, kurio kūryba yra reikšminga Lietuvos architektūros, urbanistikos ir kultūros istorijai.
Jo suprojektuoti ir rekonstruoti objektai – Vilniaus katedra ir jos varpinė, Vilniaus rotušė, Verkių ansamblis, Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia, Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir kiti architektūros objektai – yra reikšminga Lietuvos kultūros paveldo dalis.
Kaip pažymima nutarimo projekte, L. Gucevičius buvo ne tik architektas, bet ir pedagogas bei visuomenės veikėjas: dėstė kartografiją, karo inžineriją ir civilinę architektūrą, prisidėjo prie architektūros studijų Lietuvoje plėtojimo ir architektūros mokslo institucionalizavimo Vilniaus universitete.
„L. Gucevičiaus kūrybai būdingi monumentalūs tūriai, darnus statinių ryšys su aplinka, proporcijų harmonija, klasikinės architektūros formų interpretacija ir saikingas dekoras, o jo darbai yra neatsiejama Lietuvos brandžiojo klasicizmo paveldo dalis.(...) L. Gucevičiaus kūryba ir pedagoginė veikla turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos architektūros raidai ir vėlesnių kartų architektams, o jo darbai yra Lietuvos kultūros tapatybės ir Europos architektūros istorijos dalis“, – teigiama nutarimo projekte.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, L. Gucevičius buvo aktyvus XVIII amžiaus pabaigos Lietuvos visuomenės veikėjas, dalyvavo 1794 metų sukilime, organizavo Vilniaus civilinę gvardiją ir jai vadovavo.
2028 metais sukaks 275 metai nuo L. Gucevičiaus gimimo ir 230 metų nuo architekto mirties.
L. Gucevičius gimė 1753 m. Migonyse, Kupiškio rajone, mirė 1798 m. Vilniuje.
ELTA primena, kad pernai Seimas 2028-uosius metus paskelbė Lietuvos mokslo pasiekimų ir švietėjo Martyno Počobuto, Lietuvos laisvės lygos ir jo įkūrėjo Antano Terlecko bei vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Antano Mackevičiaus metais.
2028 m. sukanka 300 metų, kai gimė iškilus švietėjas, Vilniaus universiteto rektorius, universiteto observatorijos vedėjas, astronomas, matematikas, kalendorių leidėjas M. Počobutas. Jo veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos mokslo raidos ir pažangos.
2028 metais sukanka 50 metų nuo Lietuvos laisvės lygos, vienos pirmųjų organizuotų antisovietinių rezistencinių grupių Lietuvoje, įkūrimo. Taip pat bus minimos 100-osios laisvės kovotojo, politinio kalinio, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo A. Terlecko gimimo metinės.
Tais pačiais metais sukanka 200 metų, kai gimė vienas iš 1863–1864 metų sukilimo vadų, kunigas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas A. Mackevičius. Nutarimą priėmę parlamentarai siekia pažymėti jo vaidmenį tautos laisvės siekio istorijoje.
2028 metų reikšmingas datas parlamentarai pasirinko atsižvelgdami į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Vokietijos saugumo pareigūnai įtaria, kad Rusijos karinė žvalgyba padėjo suplanuoti ataką Leipcigo oro uoste, kurioje buvo rasti dronai su sprogmenimis. Pagal Vokietijos pareigūnų informaciją, Rusijos pilietis Olegas L., iš Rusijos Federacijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU), buvo išpuolio logistikos koordinatorius.\nBerlynas apkaltino Rusiją dėl incidento ir paskelbė sankcijas, įskaitant Rusijos konsulato Bonoje ir Rusijos kultūros centro Berlyne uždarymą, tačiau Rusija neigia savo atsakomybę už incidentą.\nTyrėjai mano, kad Olegas L. į Vokietiją atvyko iš Turkijos, o vėliau išvyko į Serbiją ir dabar yra Rusijoje.arrow_forward