Estijos ministras sureagavo į šalies prezidento pareiškimus apie dialogą su Rusija
Politika agresija prieš Ukrainą Diplomatija Tarptautiniai santykiai Konfliktai Estija Rusija Ukraina
Talinas, balandžio 29 d. (Ukrinform-ELTA).
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad prezidento Alaro Kario pozicija dėl dialogo su Maskva prieštarauja Estijos užsienio politikai. Šiai nuomonei pritarė ir kiti Estijos politikai, pranešė ERR.
Ministras sureagavo į A. Kario pareiškimą, kad Europa padarė klaidą nesiekdama paliaubų dar pirmąjį Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pavasarį.
„Alaro Kario noras užmegzti dialogą su Rusija prieštarauja visai Europos ir Estijos užsienio politikai ir suteiktų (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui galimybę kelti savo reikalavimus, sąlygas ir ultimatumus. Kai dėl šios minties, kad po įsiveržimo 2022 m. vasarį kažkaip turėjo būti sudarytos paliaubos, norėčiau priminti Alarui Kariui, kad tuo metu Putinas pateikė ultimatumus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorijos, taip pat dėl mūsų pačių laisvės ir saugumo garantijų NATO kontekste“, – sakė Estijos ministras.
Savo ruožtu Estijos opozicinės partijos „Isamaa“ lyderis Urmas Reinsalu pabrėžė, kad Rusijos invazija į Ukrainą nėra Europos kaltė. Jis pareiškė nepritariantis tokiai nuomonei, kad Europa kaip nors galėjo pasiekti karo veiksmų nutraukimo 2022 m. pavasarį.
„Galime prisiminti, kad vyko Ukrainos ir Rusijos dvišalės derybos. Tačiau jos nutrūko, kai Ukraina atgavo teritoriją, įskaitant Bučą. Iš tikrųjų dėmesio centre yra agresorė, iki šiol nerodanti jokių ketinimų atsisakyti savo karinių ir strateginių tikslų“, – sakė U. Reinsalu.
Anksčiau buvo pranešta, kad Estijos prezidento A. Kario manymu, Europa turi turėti savo planus dėl Rusijos ir šiuos planus reikia pradėti kurti jau dabar.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Vilniaus apygardos teismas apeliacinėje tvarkoje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, padarytų neįgalios nepilnametės atžvilgiu, ir penkis asmenis pripažino kaltais.
Griežčiausią bausmę – 6 metų laisvės atėmimą – skyrė asmeniui, pripažintam kaltu dėl nepilnametės išžaginimo, neteisėto laisvės atėmimo, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Nuteistieji taip pat solidariai turės atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą.arrow_forward