ESO priima prašymus dėl tiesioginių nuostolių po audros atlyginimo
Visuomenė Energetika Elektros tinklai
Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA).
Nuo antradienio gyventojai, kuriems po rugpjūtį Lietuvą nusiaubusios audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei po trijų parų, gali supaprastinta tvarka kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.
Bendrovės teigimu, gyventojams bus atlyginama iki 220 eurų tiesioginių nuostolių, o ši išmoka bus mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatytą elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą – viena išmoka kitos nemažins.
„Suprantame, kad tokio masto ir trukmės elektros tiekimo sutrikimai gyventojams sukėlė ne tik nepatogumų, bet ir realių nuostolių, todėl siekiame, kad jų atlyginimo procesas būtų kuo paprastesnis“, – pranešime cituojama ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Ji pažymi, kad tiesioginių nuostolių atlyginimas yra atskira išmoka, o taip pat visiems klientams, kuriems dėl audros elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, priklauso kompensacija už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą – ji bus apskaičiuota automatiškai.
Supaprastinta tvarka tiesioginiai nuostoliai bus kompensuojami privatiems klientams, kuriems dėl rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stipriausios per pastaruosius dešimtmečius audros elektros tiekimas nebuvo atkurtas praėjus 72 valandoms.
Tiesioginiai nuostoliai bus kompensuojami supaprastinta prašymų pateikimo tvarka, juos galima pateikti nuo antradienio, rugsėjo 2 d., per ESO savitarną, elektroniniu ar paprastu paštu, o neturintiems prieigos prie elektroninių kanalų, ir klientų aptarnavimo telefonu.
Teikiant prašymą reikės pridėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pavyzdžiui, elektros generatoriaus nuomos, įsigijimo, kuro kvitus, maisto produktų pirkimo kvitus.
Gyventojai gali kreiptis dėl šių tiesioginių nuostolių kompensavimo, pavyzdžiui, už sugedusį maistą numatyta suma – iki 60 eurų, už apgyvendinimo išlaidas, kai dėl elektros tiekimo sutrikimo buvo būtina laikinai apsistoti kitur – iki 60 eurų per parą, už generatoriaus nuomos išlaidas – iki 40 eurų per parą.
Tuo metu už generatoriaus įsigijimo išlaidas numatyta suma iki 220 eurų, o už už kuro generatoriui išlaidas – iki 90 eurų per parą.
Bendra supaprastinta tvarka atlyginamų tiesioginių nuostolių suma vienam klientui gali siekti iki 220 eurų.
Pažymima, kad 72 valandų terminas skaičiuojamas nuo elektros tiekimo sutrikimo konkrečiame objekte pradžios iki momento, kai tiekimas jame atkuriamas.
Akcentuojama, kad yra atvejų, kai klientai gauna SMS žinutę apie pašalintą sutrikimą, tačiau elektros tiekimas jų objekte dar nėra atkurtas – ESO teigimu, taip gali nutikti, kai tinkle vienu metu būna pažeisti keli skirtingi elementai.
„Kitaip tariant, dvigubas sutrikimas nustatomas vėliau, o remonto darbai tęsiami, kol tiekimas atstatomas ir klientas turi elektrą. Tai nesutrumpina laikotarpio, nuo kada skaičiuojama kompensacija dėl konkretaus kliento elektros tiekimo sutrikimo“, – skelbia ESO.
Kompensacija už ilgiau nei 72 val. trukusį elektros tiekimo sutrikimą apskaičiuojama automatiškai
Tuo metu kompensacija už ilgiau nei 72 val. trukusį elektros tiekimo sutrikimą apskaičiuojama automatiškai, pažymi ESO.
Bendrovės teigimu, tiek privatiems, tiek verslo klientams, kuriems dėl audros padarinių elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, priklauso teisės aktuose numatyta kompensacija už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą.
Šios kompensacijos dydis priklauso nuo kliento elektros energijos suvartojimo ir atjungimo trukmės objekte. Konkrečią kompensacijos sumą sudaro 30 proc. fiksuota dalis nuo sumokėtų mokesčių už persiuntimo paslaugą ir kintamoji 0,7 proc. dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą.
Bendrovė skaičiuoja, kad vidutiniam privačiam vartotojui Lietuvoje, kurio suvartojimas yra apie 150 kilovatvalandžių (kWh) mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., priklauso beveik 45 eurų dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji bei 1,05 eurų dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą dėl nepatiekto elektros energijos kiekio.
Klientams dėl šios kompensacijos kreiptis nereikės – kompensaciją ESO apskaičiuos remdamasis savo turimais duomenimis apie konkretaus objekto elektros energijos persiuntimo nutrūkimo ir atkūrimo laiką bei objekto persiuntimo paslaugos mokesčius.
Kompensacijos bus mokamos iš bendrovės pelno, todėl jos neturės įtakos klientų tarifams ir nemažins lėšų, skirtų tinklo modernizavimui bei jo atsparumo didinimui.
Preliminariais ESO skaičiavimais, kompensacijų už tiesioginius nuostolius ir nustatytą elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą suma sieks apie 7 mln. eurų.
Žalos atlyginimas verslo ir privatiems klientams
ESO klientai gali kreiptis į bendrovę dėl žalos atlyginimo ir standartine tvarka.
Šis mechanizmas taikomas tais atvejais, kai klientas nurodo patyręs žalą, kurios pobūdis nėra apimamas supaprastintu tiesioginių nuostolių atlyginimo mechanizmu, pavyzdžiui, jei dėl elektros energijos persiuntimo sutrikimo sugadinti elektros prietaisai, yra kitas sugadintas ar prarastas turtas, jei dėl elektros energijos persiuntimo sutrikimo sugedę vaistai ar yra kiti kliento deklaruojami tiesioginiai nuostoliai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros metu daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
person ELTA (ELTA)
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad ukrainietiški dronai vėl įskrido į šalies oro erdvę, atkreipdami dėmesį į būtinybę didinti paramą Ukrainai. Jis akcentavo, kad šis incidentas išryškina svarbą toliau remti Ukrainą ir aprūpinti ją oro gynybos pajėgumais. H. Pevkuras taip pat paragino stiprinti gynybinius pajėgumus ir pasiųsti aiškią žinią Maskvai apie sąjungininkų vienybę.arrow_forward
Saulės energijos jėgainės Kinijoje pirmą kartą aplenkė anglimis kūrenamas elektrines ir tapo didžiausiu šalies elektros šaltiniu, antradienį pranešė nacionalinė energetikos institucija.\nLiepos pabaigoje fotovoltinių sistemų įrengtoji galia siekė 1 286 gigavatų (GW), todėl jos tapo didžiausia elektros energijos gamybos forma, o anglimis kūrenamų elektrinių įrengtoji galia siekė 1 285 GW.\nNepaisant šių pokyčių, fotovoltinių sistemų plėtra lėtėja, nes šių metų sausio–liepos mėnesiais Kinija įdiegė 62 proc. mažiau saulės energijos pajėgumų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.arrow_forward
Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 5,8 proc. ir buvo didžiausia tarp euro zonos valstybių. Palyginti su liepa, metinės infliacijos tempas paspartėjo 0,4 proc. punkto, o prieš metus, šis rodiklis sudarė 3,6 proc.
Po Lietuvos didžiausią metinę infliaciją rugpjūtį fiksavo Kipras, Bulgarija, Ispanija ir Belgija, o kitose Baltijos šalyse kainos augo lėčiau.
Visoje euro zonoje metinė infliacija rugpjūtį siekė 3,3 proc., o didžiausią metinį kainų augimą fiksavo energetikos sektorius.arrow_forward