ES lyderiai Kipre vyksiančiame susitikime aptars geopolitiką ir finansus
Politika karas Artimuosiuose Rytuose ES politika Geopolitika Energetikos politika ES Ukraina Rusija
Nikosija, balandžio 23 d. (dpa-ELTA).
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį rinksis Kipre – čia dvi dienas vyks neoficialios derybos, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama įvairiems konfliktams bloko kaimynystėje ir būdams, kaip padidinti ES biudžetą ateinantiems metams.
Konsultacijos prasidės pajūrio mieste Aja Napoje, kur vakarienės metu bus diskutuojama apie aktualiausius Europos geopolitinius iššūkius.
ES lyderiai aptars konflikto Irane ir Artimuosiuose Rytuose padarinius, įskaitant augančias energijos kainas ir susirūpinimą dėl galimo reaktyvinio kuro stygiaus.
Planuojamo krepimosi į lyderius metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis greičiausiai reikalaus, kad blokas darytų didesnį spaudimą Rusijai, ir pakartos Kyjivo ambicijas įstoti į ES.
Kadenciją baigiantis Kremliui draugiškas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, kuris neturėtų vykti į Kiprą, pastaraisiais metais blokavo įvairias paramos priemones Ukrainai, įskaitant leidimą šaliai siekti pažangos stojimo procese.
Penktadienį pereidami prie vidaus klausimų, ES lyderiai Nikosijoje turėtų aptarti planus dėl bloko būsimo ilgalaikio biudžeto 2028–2034 m.
Pagrindinė kliūtis yra būdai, kaip finansuoti bloko užmojus, įskaitant silpstančio ES konkurencingumo didinimą ir Europos gynybinių pajėgumų tobulinimą, kai daugelis sostinių stokoja lėšų po keleto iš eilės krizių.
Po konsultacijų ES klausimais lyderiai penktadienio popietę susitiks su Egipto, Jordanijos, Libano ir Sirijos atstovais ir aptars bendrus iššūkius.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas pareiškė, kad jo šalis yra ištikima NATO partnerė ir vykdo visus savo įsipareigojimus. Sánchezas reagavo į pranešimus, kad Pentagonas svarstė galimybę sustabdyti Ispanijos narystę NATO. Šios nuomonės jis laikėsi atvykęs į neoficialų Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą Nikosijoje.
Anksčiau pranešama, kad egzistuoja vidinis Pentagono raštas, kuriame išdėstytos galimybės, kaip JAV galėtų nubausti NATO sąjungininkes, kurios nepalaiko JAV operacijų kare prieš Iraną. Tarp šių galimybių - galimas Ispanijos narystės Aljanse sustabdymas ir JAV pozicijos dėl britų pretenzijų į Folklando salas peržiūrėjimas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo NATO sąjungininkes už tai, kad jos nepasiuntė pastiprinimo į Hormuzo sąsiaurį, kuris buvo uždarytas pasauliniam jūrų eismui, kai vasario 28 d. prasidėjo karas. D. Trumpas taip pat pagrasino trauktis iš Aljanso.arrow_forward
Penktadienį Baltijos šalys ir Lenkija pasirašė bendrą deklaraciją, kuria siekiama stiprinti finansines rytinių ES valstybių galimybes reaguoti į geopolitines grėsmes bei didinti regionui skiriamą Bendrijos biudžeto finansavimą. Deklaracijos svarba pabrėžiama finansų ministrų, įskaitant Lietuvos finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, kuris pažymėjo, kad ES rytinės sienos stiprinimas yra „gyvybiškai svarbus“ visos Europos saugumui. Deklaracijoje sveikinamas Europos Komisijos komunikatas dėl pasienio regionų, kuris sudaro pagrindą formuojant finansavimo prioritetus naujajame 2028–2034 m. laikotarpio ES biudžete.arrow_forward