ELTA glaustai: Vėgėlė ir Jankūnas traukiasi iš LVŽKŠS frakcijos Seime, parlamente prisiekė Targamadzė
Politika JAV ataka Iranas Politinės partijos Gynyba Kriminaliniai įvykiai Lietuvos kariuomenė JAV
Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 21 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Antradienį paaiškėjo, jog parlamentarai Ignas Vėgėlė bei Rimas Jonas Jankūnas traukiasi iš Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime. Tiesa, apie tai, kad politikams siūlyta palikti jungtinę „valstiečių“ ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją, skelbta dar praėjusią savaitę. Tai padaryti esą pasiūlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga. Tuo metu antradienį prisiekė naujoji Seimo narė Vilija Targamadzė, į parlamentą sugrįžusi po to, kai mandato nusprendė atsisakyti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Lietuvos kariuomenė svarsto kelias galimybes, kaip prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) misijos Irane, jei Vašingtonas oficialiai paprašytų pagalbos, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Pasak Gitano Nausėdos patarėjo, kariuomenė tik pasiūlys galimus variantus, o galutinį sprendimą vis tiek turės priimti politikai. Pasak D. Matulionio, kol kas Vašingtonas tiesiogiai nepaprašė Lietuvos pagalbos, visgi, šalies vadovo patarėjas nurodė, jog neformaliai yra gauta keletas pasiūlymų.
Socialdemokratams įtariant, kad visuomeninio transliuotojo žurnalistė uždarame partijos posėdyje paliko garso įrašymo prietaisą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog prieš vertinant situaciją svarbu sulaukti tyrimo išvadų. Šalies vadovas taip pat pažymi, jog šios situacijos politizavimas dar nepatvirtinus aplinkybių yra netinkamas. Kaip skelbta, praėjusią savaitę Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pranešė, kad kreipėsi į policiją dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo po to, kai partijos tarybos posėdžių salėje neva rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis. Įrenginio savininkė, kaip įtarė posėdyje dalyvavę parlamentarai, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė. Ji kaltinimus neigia, vykstančio tyrimo metu sustabdė savo narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje (ŽPA) ir LRT iniciatyvinėje grupėje.
Parlamentarai Ignas Vėgėlė bei Rimas Jonas Jankūnas traukiasi iš Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime. Apie savo sprendimą I. Vėgėlė pranešė pats. Vėliau apie pasitraukimą patvirtino ir R. J. Jankūnas. Apie tai, kad politikams siūlyta palikti jungtinę „valstiečių“ ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją, skelbta dar praėjusią savaitę. Naujienų portalas LRT.lt praėjusį antradienį pranešė, kad LVŽS pirmininkas A. Veryga pasiūlė I. Vėgėlei bei R. J. Jankūnui palikti LVŽKŠS frakciją bei remti valdančiąją koaliciją individualiai.
Ant prie Seimo stovinčio buldozerio, simbolizuojančio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, atsirado plakatas su užrašu „Šnipinėjimas nelygu žodžio laisvei. Ant plakato pavaizduotas nuo liepto krentantis rašiklis įspėjamojo ženklo fone. Tiesa, tokie patys plakatai antradienį vykusio Seimo posėdžio metu buvo padėti ir ant dalies parlamentarų darbo vietų. Kiek vėliau valdančioji LSDP socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, kuriame taip pat dalinasi šia simbolika.
Seimo nario priesaiką davė demokratė Vilija Targamadzė. Ji parlamente dirbs vietoje Giedrimo Jeglinsko, praėjusią savaitę pranešusio, jog traukiasi iš Seimo. Seime ji prisijungė prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos. V. Targamadzė Seime dirbo ir praėjusioje kadencijoje. Tuomet į parlamentą ji buvo išrinkta su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tiesa, vėliau prisijungė prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius pranešė artėjančiuose savivaldos rinkimuose sieksiantis Šiaulių mero posto. Pasak D. Griškevičiaus, rinkimų kampanijoje daug dėmesio bus skiriama dialogui su gyventojais, o tarp prioritetų jis įvardijo viešųjų pirkimų skaidrumą bei didesnį žmonių įtraukimą į sprendimų priėmimą. Pastarąsias tris kadencijas Šiauliams vadovauja Artūras Visockas. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų pavasarį.
Prezidentas į LRT tarybą vietoje atsistatydinusio Giedriaus Jucevičiaus ketina skirti asmenį, nesusijusį su politinėmis partijomis. G. Nausėda teigė norintis, jog jam būtų pateiktos kelios kandidatūros, iš kurių būtų galima rinktis. Apie G. Jucevičiaus pasitraukimą iš LRT tarybos balandžio viduryje pranešė portalas „Verslo žinios“. G. Jucevičius į LRT tarybą prezidento G. Nausėdos buvo paskirtas 2024 m. Jo kadencija LRT taryboje turėjo tęstis iki 2030 m. gegužės 12 d.
Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Tomas Davulis buvo paskirtas šio teismo pirmininku. Per slaptą balsavimą už balsavo 67 Seimo nariai, 3 prieš, 6 susilaikė. Vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu. Prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatūra parlamentarams buvo pristatyta balandžio pradžioje. Dekretą, kuriuo Seimui teikiama skirti T. Davulį KT vadovu, prezidentas pasirašė kovo pabaigoje. Kandidatas nuo 2023 m. dirba KT teisėju, į šias pareigas jį taip pat pasiūlė G. Nausėda.
Kauno apylinkės teismas aktyvų protestų dalyvį Andrejų Lobovą pripažino kaltu dėl Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus šmeižimo. Vyras byloje nuteistas ir dėl nepagarbos teismui, ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo. A. Lobovui skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, taip pat jis įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. A. Lobovui baudžiamoji byla iškelta po to, kai jis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Jonavos rajono savivaldybės meras M. Sinkevičius ir minėtos savivaldybės darbuotojai esą dalyvavo mažametės mergaitės pagrobime, neva pardavė vaiką organams ir už tai gavo 20 tūkst. eurų.
Prienų rajono mero socialdemokrato Alvydo Vaicekausko „čekiukų“ baudžiamąją bylą nagrinėjantis Alytaus apylinkės teismas kaip liudytoją apklausę socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūratę Zailskienę. Politikės banko kortele apmokėti kuro čekiai yra mero byloje. Juos A. Vaicekauskas pateikė savivaldybės administracijai ir vėliau gavo išmokas. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra įtaria, kad A. Vaicekauskas ir kiti į „čekiukų“ skandalą patekę politikai rinko čekius iš partiečių, kitų asmenų ir taip neteisėtai gavo kompensacijas. J. Zailskienė sakė, kad paveždavo savo automobiliu merą į susitikimus su gyventojais, partijos nariais, už kurą ji sumokėdavo, o paskui meras jai grąžindavo pinigus grynais. Ji taip pat pripažino, kad pirkdama kurą degalinės darbuotojo prašė įvesti mero vardą ir pavardę bei asmens kodą. Prienų savivaldybė buvo nustačiusi tvarką, kad politikai administracijai turi teikti vardinius kuro čekius. Analogiškus parodymus teismui davė ir ministrės sutuoktinis, socialdemokratas Rimvydas Zailskas, dirbantis Prienų rajono savivaldybėje Švietimo ir sporto skyriaus vadovu.
Kauno apygardos teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už 25 mergaičių tvirkinimą kalėti nuteistam Algimantui Ulvidui. Nuteistojo ir jo advokato skundai atmesti. Vyras pripažintas kaltu dėl 33 nusikaltimų, susijusių su tvirkinimu, ir dėl vieno nusikaltimo, susijusio su pornografinio turinio dalykų laikymo. Po šio teismo sprendimo nuosprendis įsiteisėjo. Pernai liepos 28 dieną Kauno apylinkės teismas anksčiau už seksualinio pobūdžio nusikaltimus teistą vyrą pripažino kaltu dėl jaunesnių nei 16-kos metų asmenų tvirkinimo ir pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai, laikymo ir skyrė jam 6 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvoje ir Danijoje bei ekspertinėje įstaigoje išbūtas A. Ulvido laikas – 2 metai ir 2 mėnesiai. Tačiau nuteistasis su nuosprendžiu nesutiko ir su advokatu parašė skundus, prašydami išteisinimo. Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos duomenis, o teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtino, jog A. Ulvidas nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis ir jo gynėjas ginčijo teismo išvadas dėl pakaltinamumo, veikų kvalifikavimo, kaltės dėl pornografinio turinio laikymo bei paskirtos bausmės griežtumo.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, jo siūlomą iniciatyvą per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, Europos centrinis bankas (ECB) vertina teigiamai. Tiesa, šalies vadovo teigimu, tai nėra dar nėra oficialus pritarimas. Anot G. Nausėdos, ši iniciatyva žymiai pakeistų kreditų, paskolų ir indėlių rinką. Be to, jis tvirtino, kad reikalingi teisėkūros procesai jau artėja link pabaigos. Anksčiau skelbta, kad siūlomas Indėlių įveiklinimo įstatymas leistų komerciniams bankams, kuriuose gyventojai turi einamąsias sąskaitas, dalį jose laikomų lėšų skolinti plėtros bankui ILTE, kurias jis įlietų į ekonomiką, finansuodamas skirtingus projektus.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad remtų idėją atsisakyti pensijų anuitetų privalomumo. Anot jo, tai leistų žmonėms senatvėje laisviau valdyti „Sodros“ pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis savo finansais. Be to, prezidento teigimu, nors per pirmąjį metų ketvirtį iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė beveik 550 tūkst. kaupusiųjų, sprendimas sistemą pertvarkyti buvo teisingas, nes suteikė gyventojams laisvę rinktis. Tiesa, jis teigė, kad dabar reikia koncentruotis į tai, kaip pensijos kaupimo sistemą padaryti kaip įmanoma patrauklesnę. Kaip skelbia „Sodra“, pensijų anuitetas – tai sukaupta papildoma pensija. Gyventojui jį įsigijus ir sulaukus pensijinio amžiaus, „Sodra“ kas mėnesį mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą. Šiuo metu „Sodros“ anuitetą įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau 16 785 eurus. Tada jo kaina, bet kuriuo atveju, būtų visa pensijų fonde sukaupta suma – kuo ji didesnė, tuo didesnė periodinė „Sodros“ išmoka sulaukus pensijinio amžiaus.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Rugsėjo mėnesį „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas paliks pareigas, o jį pakeis bendrovėje ilgus metus dirbęs Johnas Ternusas, pranešė bendrovė. Penkiolika metų bendrovei vadovavęs T. Cookas teigė, kad palikęs „Apple“ generalinio direktoriaus pareigas taps valdybos pirmininku. Generaliniu direktoriumi jis tapo 2011 m., dėl sveikatos problemų bendrovę palikus jos legendiniam įkūrėjui ir vadovui Steve\'ui Jobsui. T. Cooko nuopelnams priskiriama „Apple“ gaminių linijos plėtra ir kompanijos vertės padidinimas iki maždaug 4 trln. JAV dolerių, skaičiuojant pagal akcijų vertę. J. Ternusas „Apple“ pradėjo dirbti 2001 m., prisijungdamas prie gaminių projektavimo komandos, ir per ateinančius du dešimtmečius tapo aparatinės įrangos inžinerijos vyresniuoju viceprezidentu.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad JAV, Izraelio ir Rusijos lyderiai siekia įvesti naują „grobuonišką“ pasaulio tvarką, o daugelis valstybių yra pernelyg bailios, kad juos sustabdytų. Pristatydama šios pasaulinės organizacijos metinę ataskaitą, jos generalinė sekretorė Agnes Callamard pasmerkė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu kaip „grobuonis“. Šie lyderiai atmetė po Antrojo pasaulinio karo sukurtą daugiašalę sistemą ir pasirinko „viziją be moralinio kompaso“, kurioje „valdo ne diplomatija, o karas“, sakoma ataskaitoje apie pasaulinę žmogaus teisių apsaugą. Kalbant apie akistatą su šiais „chuliganais ir plėšikautojais“, beveik kiekvienas pasaulio lyderis „pademonstravo bailumą“, tikino A. Callamard ir pavadino tai „bailių era“.
JAV turi tvirtas pozicijas derybose su Iranu, o Vašingtono pasiuntiniai rengiasi antrajam derybų raundui Pakistane, artėjant su Teheranu sudarytų paliaubų pabaigai pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. JAV delegacija, vadovaujama viceprezidento J. D. Vance\'o, netrukus turėtų išvykti iš Vašingtono į Islamabadą, kuriame anksčiau šį mėnesį vyko pirmasis derybų raundas, pasibaigęs be pažangos. D. Trumpas reikalauja, kad Iranas atsisakytų prisodrinto urano atsargų ir nutrauktų bandymus kontroliuoti strategiškai svarbų Hormuzo vandens kelią, kuriuo gabenama Artimųjų Rytų nafta ir kitos prekės. Pasak Baltųjų rūmų, Islamabade sutartos paliaubos baigsis trečiadienio vakarą. JAV prezidentas dėl esą tvirtų amerikiečių derybinių pozicijų aiškiai nenurodė, ar paliaubos bus pratęstos, jei Pakistane vėl nebus pasiekta pažangos.
Artėjant paliaubų pabaigai, JAV tarptautiniuose vandenyse sulaikė su Iranu susijusį tanklaivį „Tifani“. „MarineTraffic“ laivybos sekimo duomenimis, šis 2 mln. barelių naftos galintis gabenti tanklaivis paskutinį kartą savo buvimo vietą pranešė antradienio rytą netoli Šri Lankos Indijos vandenyne. Jis buvo beveik visiškai pakrautas. „Tifani“ nurodyta paskirties vieta – Singapūras. JAV kariuomenė teigė į tanklaivį įsilaipinusi „be jokių incidentų“. JAV Valstybės departamento pranešime pažymima, kad šiuo žingsniu siekta užtikrinti Irano uostų blokados įgyvendinimą.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad partnerių sankcijų ir politinio spaudimo Rusijai sumažinimas paskatino agresorių stiprinti kai kurias savo karines ambicijas. Ukraina tam priešinsis intensyviau naudodama dronus fronto linijoje.\nZelenskis taip pat patvirtino tolesnių operacijų sąrašą ir nustatė prioritetinius aprūpinimo poreikius fronto linijoje. Vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis ir Generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas pateikė ataskaitas apie efektyviausius fronto dalinius.\nZelenskis laiko neatsakingu žingsniu Ukrainos pajėgų pasitraukimą iš Donecko srities ir nedidelės Luhansko srities dalies, kuris reikštų strateginį kariuomenės pralaimėjimą.arrow_forward