Baimindamasi, kad Rusija gali kištis į rinkimus, ES pradeda misiją Armėnijoje
Politika Dezinformacija ES politika Tarptautiniai santykiai ES Armėnija Rusija
Jerevanas, balandžio 21 d. (AFP-ELTA).
Antradienį ES įsteigė misiją, kurios tikslas – padėti Armėnijai kovoti su kišimusi iš užsienio, nes įtariama, kad, artėjant birželį įvyksiantiems rinkimams, Rusija vykdo vis intensyvesnę dezinformacijos kampaniją.
Rinkimai šioje Pietų Kaukazo valstybėje vyks lemiamu metu, mat šalis siekia pakeisti savo užsienio politikos kryptį ir, atsiribojus nuo ilgametės sąjungininkės Maskvos, pasukti Vakarų link.
„Šiandien ministrai susitarė įsteigti naują ES pilietinę misiją Armėnijoje. Ji padės sustiprinti šalies atsparumą didelio masto dezinformacijos kampanijoms ir kibernetiniams išpuoliams“, – pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas.
„Kai birželį armėnai eis balsuoti, tik jie patys turėtų nuspręsti dėl savo ateities“, – pridūrė ji.
Kitą mėnesį Armėnijoje įvyks pirmasis jos istorijoje aukščiausio lygio susitikimas su Europos Sąjungos oficialiais asmenimis, o po to šalis priims lyderius iš viso žemyno, atvyksiančius į Europos politinės bendrijos susitikimą.
Rusijos įtaka tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų susilpnėjo po to, kai Ukrainoje prasidėjo jos invazija, išgąsdinusi daugelį šalių, kurias dešimtmečius valdė Maskva.
Armėnija oficialiai yra Rusijos sąjungininkė, tačiau sustabdė savo dalyvavimą regioniniame saugumo susitarime, kaltindama Maskvą, kad ši nepadėjo jai konflikto su kaimyniniu Azerbaidžanu metu.
Armėnijos užsienio žvalgybos tarnyba savo šių metų ataskaitoje nurodė, kad vyksta didelio masto „piktavališkos išorės veikėjų informacinės operacijos“, įskaitant melagingos informacijos ir sąmokslo teorijų skleidimą, siekiant daryti poveikį rinkimams.
Analitikai beveik neabejoja, iš kur atsiranda šios kampanijos, ir kaltina Maskvą siekiant sutrukdyti Armėnijai stiprinti ryšius su Vakarais.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas teigė, kad per praėjusius metus buvo užfiksuota maždaug 16 atvejų, kai Jungtinės Valstijos panaikino arba sušvelnino sankcijas Rusijos ir Baltarusijos bendrovėms bei asmenims.
V. Vlasiukas pažymėjo, kad JAV sankcijų sušvelninimas Rusijos naftai buvo netikėtas žingsnis.
JAV iždo departamentas mano, jog ne rusiška nafta negali kompensuoti Hormuzo sąsiaurio blokados padarinių.arrow_forward
Antradienį Pakistanas kreipėsi į Jungtines Valstijas ir Iraną, ragindamas pratęsti paliaubas, nes buvo neaišku, ar įvyks antrasis taikos derybų raundas.
Pakistano užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras pareiškė, kad Pakistanas sieks sprendimo dialogo ir diplomatijos priemonėmis.
Vienas iš svarbiausių ginčytinų klausimų yra JAV vykdoma Irano laivų ir uostų blokada, Teheranas savo dalyvavimą derybose sieja su šios blokados panaikinimu.arrow_forward