ELTA glaustai: Skvernelis sako, kad buvo išmestas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime
Politika Skvernelis Vardan Lietuvos pirmininkas Politinės partijos Gynyba Žiniasklaidos reguliavimas Saulius Skvernelis Krašto apsaugos ministerija Gitanas Nausėda
Vilnius, balandžio 13 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 13 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Pirmadienį buvęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pranešė ketinantis prašyti, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panaikinta supaprastinta tvarka. Politikas taip pat teigė esąs pašalintas iš partijos frakcijos Seime. Tarp svarbiausių dienos įvykių – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir dešimties savivaldybių pasirašytas susitarimas, pagal kurį daugiau nei 11 mln. eurų bus skirta infrastruktūros plėtrai tose savivaldybėse, kuriose veikia kariniai poligonai.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Buvęs Demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis prašys, kad teisinė neliečiamybė jam būtų panaikinta supaprastinta tvarka. Politikas taip pat neigė visuomenininko, buvusio jo patarėjo Skirmanto Malinausko pareiškimus, neva S. Skvernelis su ekspremjeru Gintautu Palucku tariasi, kaip reikėtų balsuoti slapto balsavimo metu, kad būtų išsaugotas imunitetas. Be to, laikinajam partijos pirmininkui Virginijui Sinkevičiui pareiškus, jog S. Skvernelis turėtų pasitraukti iš politinės jėgos frakcijos Seime, pastarasis teigia, kad iš frakcijos buvo išmestas. Esą jei ne V. Sinkevičiaus raginimai – jis ir toliau liktų dirbti šioje parlamento frakcijoje. Pats laikinasis partijos lyderis tvirtino, kad S. Skvernelis iš frakcijos Seime trauktis pasisiūlė pats. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį kreipsis į Seimą dėl S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Politikui norima pareikšti įtarimus dėl kyšininkavimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad signalu vetuoti naujas LRT įstatymo pataisas jam taptų įtvirtinta galimybė politikams kištis į visuomeninio transliuotojo turinį. Šalies vadovas pabrėžė, jog jam būtų nepriimtina, jei politikai iš išorės darytų įtaką visuomeniniam transliuotojui. Prezidento manymu, siekiant skaidrinti LRT valdymą bei aiškiau nubrėžti LRT valdymo organų atsakomybės ribas, pokyčiai yra reikalingi. Naujajame įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. Taip pat siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Kauno apygardos prokuratūra Apeliacinio teismo prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį „čekiukų“ byloje Marijampolės merui Povilui Isodai ir politiką nuteisti. Prokuroras Darius Valkavičius prašo P. Isodai skirti 10 tūkst. eurų baudą ir 4 metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje. Nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas po trijų mėnesių. Šio teismo verdiktas įsiteisės iškart. Pernai rugpjūtį Kauno apygardos teismui išteisinus P. Isodą šioje baudžiamojoje byloje, apeliacinį skundą joje pateikė prokuratūra. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras D. Valkavičius prašo teismo politiką pripažinti kaltu dėl visų trijų kaltinimų – piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo. Prokuratūra buvo nurodžiusi, kad politikas, Marijampolės savivaldybės buhalterijai pateikdamas, įtariama, suklastotus dokumentus – 26 vienetus tarybos nario išlaidų suvestinių ir 11 vienetų tarybos nario išlaidų ataskaitų – apgaule įgijo 2 479 eurus savivaldybės administracijai priklausiusių lėšų. Prokuroras D. Valkavičius sakė, kad P. Isoda naudojo kitų asmenų mokėjimo instrumentus, tai yra mokėjimo korteles, atsiskaitydamas už kurą – buvo atvejų, kai kuras mažiausiai 15 kartų buvo pilamas tą pačią dieną, tą pačią minutę. Be to, anot prokuroro, kuras buvo pilamas tris kartus per dieną su labai mažu laiko intervalu.
Vilniaus policija toliau gauna skundų dėl žurnalistės Ritos Miliūtės per mitingą dėl LRT įstatymo pataisų pademonstruoto vidurinio piršto. Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė pirmadienį sakė, kad praėjusią savaitę buvo gautas dar vienas pranešimas, jame asmuo išdėstė pasipiktinimą. Iki tol buvo gauti dviejų žmonių pareiškimai. Trečiajame policijai pateiktame pranešime piktinamasi, kad žurnalistės nepadorų gestą transliavusi LRT televizija ne tik nenutraukė transliacijos, bet ir neva akcentavo tokį veiksmą. Pareiškėjas mano, kad tokiu elgesiu kurstomas smurtas, o žmonės buvo priversti stebėti šiurkštų performansą. Pagal gautus skundus policija yra pradėjusi administracinę teiseną. Policija sprendimų dar nėra priėmusi – kol kas dar renkama ir vertinama medžiaga dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo. Praėjusią savaitę į prie Seimo vykusį protestą prieš naująsias LRT įstatymo pataisas susirinkę gyventojai reikalavo politikų atsisakyti siūlymų, pasak jų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei. Scenoje pasirodžiusi žurnalistė R. Miliūtė pademonstravo vidurinį pirštą, rodydama Seimo pusėn.
Savivaldybėms paskirstyta 14 mln. eurų priedangų plėtrai. Finansavimą numatantį įsakymą pasirašė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Pasak ministerijos, tai jau trečiasis finansavimo etapas, skirtas stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą savivaldybėse. Skirtos lėšos bus panaudotos 416 priedangų modernizavimui. Įgyvendinus projektus, jose galės slėptis daugiau nei 129 tūkst. gyventojų. Dauguma atnaujinamų priedangų pasieks trečiąjį atsparumo lygį (234 priedangos), o dar 182 priedangų atitiks aukštesnio, antrojo lygio reikalavimus.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Prognozuojama, kad Vilniuje šildymo sezonas gali būti baigiamas jau ateinantį pirmadienį. Kaip Eltai teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas, šildymo sezonas yra baigiamas, kai 3 paras iš eilės lauko oro temperatūros vidurkis yra daugiau kaip 10 laipsnių. Anot jo, šiuo metu yra stebima tiek paros temperatūra, tiek prognozės, o sprendimą šildymo sezoną baigti po savaitės numatoma priimti tuo atveju, jei šios savaitės pabaigoje prognozės pasitvirtins. Šis šildymo sezonas mieste prasidėjo pernai rugsėjo 30 dieną.
Susisiekimo ministro Juro Taminsko patarėjas Lukas Paškevičius pabrėžia, kad sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) vadovo Egidijaus Lazausko atleidimo priėmė įmonės valdyba, o ministras apie pokytį buvo tik informuotas. Praėjusį penktadienį LTG skelbė, kad nuo 2022 metų birželio pabaigos LTG vadovavęs E. Lazauskas iš pareigų traukiasi abiejų šalių sutarimu. Valdybos pirmininkas Robertas Vyšniauskas taip pat sakė, jog grupė žengia į naują plėtros etapą, tam peržiūrima bendrovės strategija ir valdysenos modelis. Kaip skelbė LTG, konkursą grupės vadovo pareigoms ketinama skelbti artimiausiu metu. Laikinai bendrovei vadovaus grupės finansų direktorius Arūnas Rumskas, dalį vadovo funkcijų laikinai taip pat atliks strategijos bei verslo vystymo direktorius Vytautas Radzevičius.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) šiemet skirs daugiau nei 11 mln. eurų infrastruktūros plėtrai 10 savivaldybių, kuriose veikia kariniai poligonai. Tam bus naudojama dalis ministerijai šiems metams skirtų biudžeto asignavimų – nuo 0,3 iki 0,5 proc., dėl didžiosios dalies finansavimo spręs pačios savivaldybės, dėl likusios dalies – ministerija. Savivaldybėms sutarta skirti pinigų keliams, vandentiekiui, švietimui ir kitai svarbiai infrastruktūrai gerinti, jos turės pateikti investicijų planus. Daugiausia finansavimo numatyta Šalčininkų rajono savivaldybei (apie 3,4 mln. eurų), Švenčionių rajonui (apie 3,2 mln. eurų), Kazlų Rūdos (apie 1,5 mln. eurų), Jonavos rajonui (apie 970 tūkst. eurų).
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Vengrijos parlamento rinkimus triuškinama persvara laimėjo opozicinė partija „Tisza“, užbaigdama 16 metų trukusį Viktoro Orbano valdymą. Suskaičiavus 99 proc. balsų, Peterio Magyaro vadovaujama partija užsitikrino dviejų trečdalių daugumą arba 138 vietas iš 199 Vengrijos parlamente. Tokia mandatų dauguma leis patijai „Tisza“ keisti šalies konstituciją. Šie rinkimai, laikomi svarbiausiais Vengrijoje nuo 1989–1990 m. demokratinės transformacijos, sulaukė rekordinio rinkėjų aktyvumo – prieš pat balsavimo pabaigą buvo balsavę 77,8 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.
JAV prezidentas skelbia pradedantis Irano uostų ir Hormuzo sąsiaurio blokadą. Žlugus deryboms su Teheranu dėl karo pabaigos, Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV pajėgos nuo pirmadienio blokuos Irano uostus ir neleis jokiems laivams įplaukti į naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbų sąsiaurį ir iš jo išplaukti. Jis pridūrė, kad JAV kariniam jūrų laivynui taip pat buvo duotas nurodymas tarptautiniuose vandenyse „sulaikyti kiekvieną laivą“, kuris sumokėjo Iranui mokestį už plaukimą sąsiauriu. Įvesdamas šią blokadą, D. Trumpas siekia užkirsti kelią Iranui rinkti tranzito mokesčius už plaukimą sąsiauriu, taip pat – atimti iš Teherano gyvybiškai svarbias pajamas iš naftos. JAV prezidentas tikino, kad blokada gali būti sušvelninta, jei būtų atkurta galimybė saugiai plaukti visiems laivams. Irano ginkluotosios pajėgos šią blokadą pavadino „piratavimo aktu“.
Oro linijų bendrovės „Lufthansa“ pilotai pradėjo dar vieną dviejų dienų streiką, dėl kurio atšaukti šimtai skrydžių. Pirmadienį prasidėjo dvi dienas truksiantis Vokietijos oro linijų „Lufthansa“ pilotų streikas, dėl kurio buvo smarkiai sutrikdyti pačių oro linijų „Lufthansa“ ir keleto jų dukterinių bendrovių skrydžiai. Tai jau ketvirtas streikas, šias metais vykstantis šioje įmonių grupėje. Praėjusią savaitę didžiausios Vokietijos oro linijos dėl vienos dienos trukmės keleivių salono įgulos streiko taip pat buvo priverstos atšaukti šimtus skrydžių. Pilotų profesinės sąjungos organizuojamas streikas yra susijęs su ginčais dėl darbo užmokesčio, įskaitant bendrovės pensijų sistemą ir regioninės dukterinės įmonės „CityLine“ darbuotojų atlyginimus.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė atsiprašyti už popiežiaus Leono XIV kritiką, šiam paraginus nutraukti smurtą kare su Iranu. D. Trumpas kritikavo popiežiaus poziciją dėl pasaulinių konfliktų ir tvirtino, kad jis nenori pontifiko, kuriam atrodo priimtina, jog Iranas turėtų branduolinių ginklų. Popiežius Leono šeštadienio pamokslo metu ragino užbaigti karus ir paragino pasaulio lyderius nutraukti karo veiksmus bei siekti taikos.arrow_forward
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Tomas Tomilinas siūlo nustatyti prievolę visose degalinėse, turinčiose daugiau kaip 3 kuro kolonėles, įrengti bent vieną greitojo krovimo stotelę, skirtą elektromobiliams. Šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei nuo degalinės teritorijos ne didesniu kaip 500 metrų atstumu jau yra įrengta viešoji, ne mažesnės nei 50 kW galios įkrovimo prieiga arba jei tokios stotelės įrengimo kaštai viršytų 1 proc. šios degalinės turėtų praėjusių metų pajamų. Pasak T. Tomilino, panašus reglamentavimas taikomas daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.arrow_forward
Seime dar nebuvo priimtas naujas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, todėl paslaugos šiai procedūrai ir toliau bus teikiamos pagal senąją tvarką, teigia Sveikatos apsaugos ministerija. Konstitucinio Teismo nutarimas, numatantis, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimas tik susituokusiems ar partnerystės sutartį registravusiems asmenims yra diskriminuojantis, sustabdė jų teikimą naujiems pacientams. Praėjusią savaitę SAM parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas įveikė pirmąjį balsavimą Seime, už jį balsavo 76 Seimo nariai, 8 parlamentarai pasisakė prieš, o dar 12 susilaikė. Projekte numatoma praplėsti valstybės finansavimą vaisingumo išsaugojimo paslaugoms ir embrionų saugojimui bei supaprastinti lytinių ląstelių ir embrionų importo bei tranzito tvarką.arrow_forward