Seime – siūlymas įpareigoti degalines įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles
Politika Elektromobiliai Lietuvoje Elektriniai automobiliai Įstatymų leidyba Energetika Europos Sąjunga
Vilnius, balandžio 13 d. (ELTA).
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Tomas Tomilinas siūlo nustatyti prievolę visose degalinėse, turinčiose daugiau kaip 3 kuro kolonėles, įrengti bent vieną greitojo krovimo stotelę, skirtą elektromobiliams.
Ši nuostata negaliotų, jeigu nuo degalinės teritorijos ne didesniu kaip 500 metrų atstumu jau yra įrengta viešoji, ne mažesnės nei 50 kW galios įkrovimo prieiga. Išimtis būtų taikoma ir tais atvejais, jei tokios stotelės įrengimo kaštai viršytų 1 proc. šios degalinės turėtų praėjusių metų pajamų.
Tai numatančias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas pirmadienį įregistravęs parlamentaras teigia taip siekiantis apsaugoti mažesnes degalines nuo per didelių kaštų.
Projektas numato, kad nuo 2028 metų sausio 1 dienos turi būti įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW visose degalinėse, turinčiose bent 3 degalų kolonėles ir esančiose šalia valstybinės reikšmės kelių.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma numatyti, kad visose autobusų ir geležinkelių stotyse, oro ir jūrų uostuose turi būti įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga. Toks reikalavimas nebūtų taikomas, jei ne didesniu kaip 500 metrų atstumu jau yra įrengta viešoji, ne mažesnės nei 50 kW galios įkrovimo prieiga.
Anot T. Tomilino, panašus reglamentavimas taikomas daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Jo nuomone, dabartinis kuro kainų šuolis neabejotinai paskatins vairuotojus svarstyti apie persėdimą prie elektromobilio vairo.
„Papildomu paskatinimu taptų ir infrastruktūros patogumas – šiuo metu vis dar daug paprasčiau užsukti į degalinę, negu rasti kur pasikrauti elektromobilį“, – teigė pataisų iniciatorius.
Parlamentaro teigimu, pasaulyje gaminant vis daugiau elektromobilių, jų kaina tampa panaši į kuru varomų transporto priemonių, tačiau dažnam vairuotojui vis dar atrodo sudėtinga turėti vien elektra varomą automobilį dėl mažesnių atstumų, kuriuos jis gali įveikti tarp krovimų.
Europos Komisijos (EK) duomenys rodo, kad elektromobiliu patogiai keliauti tarp šalių vis dar yra sudėtinga dėl infrastruktūros trūkumo.
„Šis įstatymas spręstų ne tik vidaus problemas, bet prisidėtų ir prie išorės kelionių patogumo“, – sakė demokratas.
Pasak politiko, visų ES valstybių interesas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą ir nuosekliai pereiti prie atsinaujinančios energijos.
T. Tomilino inicijuotas įstatymo pataisas parėmė Seimo demokratų, socialdemokratų, liberalų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ atstovai.
Šiuo metu Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose degalinėse, autobusų ir geležinkelio stotyse, oro uostuose ir jūrų uostuose turi būti įrengta bent viena viešai prieinama elektromobilių įkrovimo prieiga.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Savaitgalio deryboms Pakistane pasibaigus nepasiekus susitarimo, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad gavo skambutį iš Irano atstovų su noru sudaryti taikos sutartį.
Derybų, kuriose tarpininkavo Pakistanas, tikslas buvo užtikrinti ilgalaikį taikos susitarimą, Hormuzo sąsiaurio atidarymą ir Irano branduolinės programos, JAV sankcijų Iranui bei platesnių regiono saugumo klausimų sprendimą.
Derybos baigėsi be susitarimo, o JAV viceprezidentas J.D. Vance‘as teigė, kad Vašingtonas pateikė galutinį pasiūlymą, kurį Teheranas atmetė.arrow_forward
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė atsiprašyti už popiežiaus Leono XIV kritiką, šiam paraginus nutraukti smurtą kare su Iranu. D. Trumpas kritikavo popiežiaus poziciją dėl pasaulinių konfliktų ir tvirtino, kad jis nenori pontifiko, kuriam atrodo priimtina, jog Iranas turėtų branduolinių ginklų. Popiežius Leono šeštadienio pamokslo metu ragino užbaigti karus ir paragino pasaulio lyderius nutraukti karo veiksmus bei siekti taikos.arrow_forward
Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką popiežiui Leonui XIV, kuris pasisakė prieš karą Artimuosiuose Rytuose.
G. Meloni teigė, kad popiežius, kaip Katalikų Bažnyčios vadovas, turi teisę raginti siekti taikos ir pasmerkti visas karo formas.
Ministre pirmininke taip pat pareiškė paramą popiežiaus Leono pastangoms siekti taikos ir susitaikymo per kelionę į Afriką, kuri prasidėjo po D. Trumpo kritikos.arrow_forward