Politika Sinkevičius premjeras Vyriausybės formavimas Korupcija Rinkimai Mindaugas Sinkevičius Gitanas Nausėda Specialiųjų tyrimų tarnyba
Vilnius, birželio 16 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 16 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Antradienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pranešė prisiimsiantis atsakomybę vadovauti Vyriausybei. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė septintąjį metinį pranešimą.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius apsisprendė imtis atsakomybės ir vadovauti Vyriausybei. Politikas teigė, kad šį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Lietuvos gyventojų lūkesčius. Jo teigimu, kol kas naujai formuojamo ministrų kabineto sudėtis nėra aiški. Kartu jis tikino nenorįs drastiškų pokyčių Vyriausybėje. Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime akcentavo, kad ši pozicija yra ne apie reitingus ir palankumą, o apie progą priimti Lietuvos ateitį lemsiančius sprendimus. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė laikantis kumščius, kad socdemų lyderis būtų geresnis premjeras nei nueinanti Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė. Pakeisti ją, kaip svarstė socialdemokratas, lėmė ir siekis turėti tvirtesnę lyderystę.
Prezidentas perskaitė septintąjį metinį pranešimą. G. Nausėdos kalba parlamento salėje truko apie penkiasdešimt minučių. Savo pranešime šalies vadovas tradiciškai apžvelgė svarbiausius pastarojo meto Lietuvos ir pasaulio įvykius – geopolitinę situaciją, užsienio politiką, švietimo, ekonomikos bei socialinės politikos, sveikatos, kultūros temas. Taip pat G. Nausėda sukritikavo korupcijos bylose figūruojančius politikus.
Visuomenininkas Andrius Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas įvertinti, kokiomis lėšomis Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius savo lėšomis padengė teisines išlaidas „čekiukų“ byloje. Anot A. Tapino, socdemų vedlys iki šiol nepateikė įrodymų, kad patirtas teisines išlaidas padengė savo asmeninėmis lėšomis. Visuomenininkas mano, jog kyla abejonių, ar Jonavos meras, atsižvelgiant į jo darbo užmokestį, deklaruotas pinigines lėšas, galėjo padengti advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ advokato Arūno Petrausko jam suteiktas teisines paslaugas, ginant politiką „čekiukų“ byloje. A. Tapino skaičiavimais, bylą nagrinėjus ne vienerius metus, teisinės išlaidos joje galėjo siekti 40-50 tūkstančių eurų, o M. Sinkevičius 2023 m. deklaracijoje nurodė turintis tik 16,8 tūkst. eurų piniginių lėšų. Pats M. Sinkevičius teigė, kad advokato paslaugos kainavo apie 10 tūkst. eurų. Politikas nurodė šias išlaidas dengęs pats, taip pat apmokėti sąskaitas padėjo ir jo tėvas, parlamentaras Rimantas Sinkevičius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo konstatuota, jog iš partijos narių automobilius nuomodamasi „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė įstatymą, buvo pagrįstas. Į teismą dėl komisijos sprendimo su skundais kreipėsi minėta partija, jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir „aušrietė“ Daiva Petkevičienė. Šių pareiškėjų skundai buvo tenkinti iš dalies – teismas nutarė, kad VRK neturėjo teisės įpareigoti R. Žemaitaitį ir D. Petkevičienę grąžinti jiems partijos pervestas lėšas. Visgi, teismo vertinimu, likusi VRK sprendimo dalis, kuria konstatuotas šiukštus įstatymo pažeidimas dėl automobilių nuomos, buvo pagrįsta. VRK kovą nusprendė, kad partija „Nemuno aušra“, 2024 m. iš savo lyderio R. Žemaitaičio bei partijos narės D. Petkevičienės nuomodamasi automobilius ir jiems už nuomą sumokėjusi iš partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi. Šie pažeidimai buvo pripažinti šiurkščiais, dėl to komisija nutarė partijai „Nemuno aušra“ neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos.
Panevėžio apylinkės teismas pratęsė suėmimo terminą Viliui Solkanui, vienam iš įtariamųjų paramediko Manto Sadausko nužudymu. Teismas tenkino prokuroro prašymą ir 3 mėnesiams pratęsė suėmimą įtariamajam. Jis bus suimtas iki rugsėjo 21 d. Teismas padarė išvadą, kad įtariamajam paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones nebūtų galima pasiekti kardomųjų priemonių tikslų, todėl šiuo metu reikalinga pratęsti įtariamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo terminą. Trečiadienio rytą teismas spręs dėl kardomosios priemonės pratęsimo kitai įtariamajai, paramediko buvusiai sutuoktinei Justinai Sadauskienei. Jai pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo. Paramediko M. Sadausko kūnas rastas balandžio 21 d. Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Lietuvos profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai sutarė, kad 2027 m. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) turėtų kilti 7,19 proc., o neapmokestinamų pajamų dydis – 4 proc., visgi Vyriausybė pastarajam siūlymui nepritaria. Ji siūlo kitų metų MMA didinti smarkiau, 8 proc. arba 92 eurais – iki 1245 eurų „prieš mokesčius“. Finansų ministerija jau anksčiau yra sakiusi, jog vietos NPD didinimui erdvės kitų metų valstybės biudžete yra nedaug, bendro NPD kėlimas pajamas galėtų mažinti 40 mln. eurų. Nepaisant to, tokiam sprendimui anksčiau palaikymą išreiškė ir prezidentas G. Nausėda. Nors darbdaviai ir profsąjungos ragina kelti NPD, premjerė Inga Ruginienė sako, kad šalis privalo atsakingai įvertinti bet kokius mokesčių pakeitimus. Šiemet MMA siekia 1153 eurus „ant popieriaus“ – išaugo 11,1 proc., lyginant su 2025 m., o tam valstybės biudžete skirta 37,3 mln. eurų.
Prezidentas G. Nausėda skaitydamas metinį pranešimą Seime teigė, jog siekdama išlaikyti ekonomikos augimą Lietuva privalo investuoti ir į modernius, ir į tradicinius jos sektorius, o prie šio augimo turi prisidėti ir investicijos į energetiką, taip siekiant, kad šis sektorius ir toliau išliktų šalies politinės nepriklausomybės garantu. Kalbėdamas apie energetikos sektoriaus indėlį ekonomikos augimui, G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva jau nuo 2028 m. ketina visiškai apsirūpinti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Šalies ekonomikos augimui skatinti skirti G. Nausėdos siūlymai šiuo metu svarstomi Seime – pavyzdžiui, galimybė valstybei gyventojų indėlius įveiklinti per nacionalinį plėtros banką ILTE, laikinai sumažinti elektros kainas energijai imliai pramonei. Lietuvos vadovas Seime taip pat kalbėjo demografines problemas – teigė, jog mažas gimstamumas yra viena didžiausių ilgalaikių Lietuvos problemų, kurios neišspręs migracijos didinimas. Anot G. Nausėdos, migracijos politika valstybėje turi būti griežtinama, o valdžia turi toliau imtis papildomų priemonių šeimoms remti. Kalbėdamas apie priemones gimstamumui skatinti, G. Nausėda ragino stiprinti šeimų finansinę padėtį. Jo teigimu, Lietuvai reikalingos tikslinės mokesčių lengvatos šeimoms, efektyvesnė būsto politika bei didesnis dėmesys regionams. Prezidentas priminė inicijavęs papildomą NPD šeimoms su vaikais, kuris turėtų įsigalioti kitais metais. Prezidentas taip pat siūlo svarstyti terminuotą nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą susilaukus antro ar trečio vaiko bei mokestines paskatas darbdaviams, įdarbinantiems du ir daugiau vaikų auginančius asmenis.
Atidaryta atnaujinta pagrindinė senojo Vilniaus oro uosto (VNO) išvykimo terminalo erdvė „VNO Plaza“. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinio direktoriaus Simono Bartkaus, nuo šiol oro uosto išvykimo erdvė bus pasirengusi aptarnauti 8 mln. keleivių. Pasak jo, atnaujinta beveik 10 tūkst. kvadratinių metrų senojo išvykimo terminalo erdvė – apie 3 tūkst. kvadratinių metrų sudarys komercinis plotas, o čia veikiantys verslai LTOU galėtų generuoti daugiau nei 10 mln. eurų pajamų. LTOU vadovo manymu, šios lėšos padės įgyvendinti projektus ateityje, įskaitant ir iki 2028 m. planuojamą pabaigti naujojo VNO atvykimo terminalo projektą. VNO senojo išvykimo terminalo atnaujinimo darbai buvo pradėti praėjusių metų vasario pradžioje, atidarius naująjį išvykimo terminalą. Kaip skelbia LTOU, „VNO Plaza“ yra pagrindinė senojo išvykimo terminalo konversijos dalis, o visos rekonstrukcijos projekto vertė siekia 15 mln. eurų.
Seimas nusprendė nepriklausomus elektros tiekėjus įpareigoti nuo liepos nutraukti fiksuotos kainos sutartis su pažeidžiamais vartotojais tais atvejais, kai visuomeninė elektra yra pigesnė. Apie planuojamą sutarties nutraukimą gyventojai turės būti informuojami ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, o šie galės nesutikti su perėjimu į visuomeninio tiekimo tarifą ir išlaikyti esamą sutartį. Energetikos ministerijos duomenimis, dabar statistinis pažeidžiamas vartotojas, lyginant su visuomeniniu elektros energijos tarifu, permoka nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį, o atskirais atvejais ir daugiau. Visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ elektros kainos taikomos dviejų grupių vartotojams – ir pažeidžiamiems, ir suvartojantiems mažiausiai energijos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 418 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, o iš jų nuo birželio tik 176 tūkst. yra pasinaudoję galimybe pereiti į visuomeninį tiekimą ir už elektrą mokėti mažiau – iš viso apie 40 proc. visų tokių vartotojų. Tuo metu likę apie 242 tūkst. vartotojų ir toliau elektrą perka pagal su nepriklausomais tiekėjais sudarytas sutartis ir už ją permoka.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas ir Jungtinės Valstijos pradės naują derybų ratą iš karto po to, kai penktadienį Šveicarijoje bus pasirašytas preliminarus susitarimas. Šios derybos, kuriomis siekiama galutinai užbaigti vasario pabaigoje JAV ir Izraelio pradėtą karą, turėtų būti baigtos per 60 dienų, sakė A. Araghchi. Pranešama, kad pagrindų susitarimu, kurį sekmadienį sudarė Teheranas ir Vašingtonas, šiuo tikslu 60 dienų pratęsiamos kare paskelbtos paliaubos. Daugelis stebėtojų laiko pagrindų susitarimą tarpiniu žingsniu diplomatiniame procese, kuriame vis dar lieka didelių neišspręstų klausimų.
Prancūzijos Eviano kurorte vykstančiame G7 viršūnių susitikime antradienį didelis dėmesys buvo skiriamas Ukrainos temai. Konferencijos dalyviai susitarė toliau daryti spaudimą Rusijai, kad būtų pradėtos naujos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos, taip pat toliau didinti paramą Kyjivui. G7 lyderių susitikime dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Su juo susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Rusija turėtų sudaryti susitarimą su Ukraina dėl karo nutraukimo. D. Trumpas Eviane taip pat sakė, kad JAV netrukus galės atnaujinti sankcijas rusiškai naftai. „Netrukus galėsime tai padaryti, nes nafta jau teka“ per Hormuzo sąsiaurį, sakė jis. Vykstant Irano karui, Vašingtonas įvedė ir vėliau pratęsė sankcijų išimtį jūroje jau esantiems rusiškos naftos kroviniams, tuo sukeldamas Europos sąjungininkų susirūpinimą. Eviane apie naujas sankcijas Rusijai paskelbė Didžioji Britanija bei Kanada. Naujos sankcijos, be kita ko, nukreiptos prieš Rusijos šešėlinį laivyną ir ginklų pramonę.
person Martyna Pikelytė (ELTA)