Lenkijoje nušautas Putiną kritikavęs rusų karikatūristas Skrepeckis, sulaikyti du baltarusiai
Teisėsauga Kriminaliniai įvykiai Tarptautiniai santykiai Baudos ir atsakomybė Vladimiras Putinas Baltarusija Lenkija
Varšuva, birželio 16 d. (AFP-ELTA).
Rytų Lenkijoje nušautas rusų dailininkas, pagarsėjęs satyriniais piešiniais, kuriuose vaizduodavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, antradienį pranešė šalies teisėsauga. Sulaikyti du įtariamieji, turintys Baltarusijos pilietybę.
„Vyksta tyrimas dėl 44 m. Rusijos Federacijos piliečio, žiniasklaidoje žinomo kaip Semionas Skrepeckis, nužudymo“, – žurnalistams sakė Liublino prokuratūros atstovas spaudai Marcinas Kozakas.
Jis informavo, kad netoli Baltarusijos konsulato Palenkės Bialoje, kur įvyko žmogžudystė, buvo sulaikyti du Baltarusijos piliečiai.
Tačiau įtariamojo nusikaltimo vykdytojo paieška tebevyksta, teigė Liublino policijos atstovas spaudai, inspektoriaus pavaduotojas Andrzejus Fijoleko.
„Vis dar ieškome vyro, kuris įvykdė nusikaltimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad buvo suformuota speciali tyrėjų komanda.
Lenkijos pareigūnų teigimu, į S. Skrepeckį – kurio tikrasis vardas yra Robertas Kuzovkovas – pirmadienio rytą buvo paleisti trys pistoleto šūviai. Dailininkui parkritus užpuolikas priėjo ir paleido į jį dar du šūvius iš arti.
„Byla, be jokios abejonės, rimta“, – antradienį žurnalistams sakė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Adamas Szlapka. Pasak jo, Lenkija menininkui siūlė apsaugą, bet šis jos atsisakė.
Po žmogžudystės Lenkijos spauda antradienį pranešė, kad S. Skrepeckio šeima buvo nugabenta į saugią vietą.
Šiuo metu dviem sulaikytiems baltarusiams „kaltinimai nėra pareikšti“, nurodė prokuratūros atstovas M. Kozakas, pridūręs, kad „jie lieka prokuratūros ir policijos žinioje“.
Eskalacijos rizika
Tiriant šią bylą didėja rizika, kad vėl įsiplieks įtampa tarp Lenkijos ir jos kaimynės Rusijos. Situaciją praėjusį rudenį paaštrino Lenkijos teritorijoje nukritę dronai. Dėl pastarųjų incidentų Varšuva kaltina Maskvą.
„Jei pasitvirtins tai, kad nusikaltimas yra politinio pobūdžio, susidursime su nauja Rusijos veiksmų, vykdomų už jos sienų, eskalacija“, – platformoje „X“ rašė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovas Bartoszas Grodeckis.
„Lenkijoje negali būti vietos tokio pobūdžio veiksmams“, – pabrėžė jis.
S. Skrepeckis buvo pagarsėjęs kartais provokuojančiomis karikatūromis, kurių taikiniu tapdavo žymūs Rusijos politikai – nuo V. Putino ir sovietų lyderio Josifo Stalino iki opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno ir Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo.
Viename iš jo žinomiausių kūrinių naujai interpretuojama klasikinė stačiatikių ikona, kurioje vietoj Dievo Motinos, laikančios kūdikėlį Jėzų, pavaizduotas V. Putiną laikantis Stalinas.
Baimindamasis politinio persekiojimo Rusijoje S. Skrepeckis 2021 m. persikėlė į Lenkiją.
Užsienyje jis laikėsi prieštaringos pozicijos: lankydavosi Rusijos opozicijos renginiuose, bet pačią opoziciją atvirai kritikavo.
Užsienyje įvykdytų išpuolių aukomis yra tapę keletas Rusijos valdžios priešininkų.
Didžiojoje Britanijoje 2006 m. apnuodytas poloniu mirė buvęs FSB agentas Aleksandras Litvinenka; 2018 m. buvęs Rusijos dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija išgyveno apnuodijimą paralyžių sukeliančia kovine nuodingąja medžiaga „Novičiok“.
2019 m. Vokietijoje buvo nužudytas Čečėnijos karo separatistų veteranas Zelimchanas Changošvilis, kurį nušovė Rusijos pilietis. Tuomet tarp Berlyno ir Maskvos buvo kilusi diplomatinė krizė.
2024 m. Lietuva paskelbė esą „tikėtina“, kad Vilniuje išpuolį plaktuku prieš buvusį A. Navalno artimiausią bendražygį Leonidą Volkovą suorganizavo Rusija.
Maskva visais atvejais neigė, kad yra prisidėjusi prie išpuolių rengimo.
person Justina Vaišvilaitė-Braziulienė (ELTA)
Rusija antradienį pranešė, kad jų karo laivas Lamanšo sąsiauryje paleido įspėjamuosius šūvius į su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojančią jachtą, kuri "pavojingai artėjo".
Nepaisant signalinių rakietų ir garsinių signalų, laivas toliau pavojingai artėjo, todėl buvo nuspręsta paleisti įspėjamuosius šūvius laivo kryptimi, naudojant laivo šaulių ginklus.
Incidentas įvyko už JK teritorinių vandenų ribų ir yra naujausias ženklas, liudijantis didėjančią įtampą tarp JK ir Rusijos.arrow_forward
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia matąs pagrindą viltims dėl padėties Ukrainoje, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija privalo užbaigti šį karą.
Merzas pažymėjo, kad buvo aptarti tolesni žingsniai ir galimos tolesnės sankcijos Rusijai, bei tai, kad reikia didinti paramą Kyjivui ir spaudimą Maskvai.
Kancleris teigia, kad Rusija šio karo negali laimėti karinėmis priemonėmis, nes ekonomika dūsta nuo karo ir sankcijų naštos, kas gali atverti galimybę taikai.arrow_forward
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius, kuris ketina tapti premjeru, neigia ryšius su įmone „Fegda“, kuri yra susijusi su Rūdninkų poligonu. Jis tvirtina, kad jo sąsajos su šia įmone yra dirbtinai sukurta istorija, nulemta verslo konkurencijos. Sinkevičius pabrėžia, kad su bendrove „Fegda“ nieko bendro neturi, išskyrus kelis mėnesius darbo joje.arrow_forward
Nepaisant JAV ir Irano susitarimo, Izraelio kariuomenė pareiškė surengusi smūgius Libano pietuose ir perėmusi raketas, kurias „Hezbollah“ paleido į jos karius. Izraelio kariuomenė taip pat surengė smūgį Pietų Libane, nurodė, kad jos pajėgos perėmė kelias į karius paleistas raketas, o po to oro pajėgos „smogė ir išardė“ paleidimo įrenginį.
Nuo susitarimo paskelbimo, per Izraelio smūgius pietuose žuvo mažiausiai penki žmonės. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė, kad šalies pajėgos liks Libane „tiek, kiek reikės“.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad karo nutraukimas būtų neužbaigtas „be Izraelio pajėgų išvedimo iš teritorijų, kurias jos okupavo šiame kare“.arrow_forward