ELTA glaustai: pradedama Lietuvos piliečių evakuacija iš Artimųjų Rytų, prezidentas papasakojo apie patirtą traumą

Vilnius, kovo 3 d. (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 3 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. 

Tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, rengiamasi iš kai kurių regiono valstybių evakuoti pažeidžiamiausioms grupėms priklausančius Lietuvos piliečius – asmenis, sulaukusius garbaus amžiaus, turinčius sveikatos problemų, besilaukiančias moteris. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vykusios spaudos konferencijos metu pateikė daugiau detalių apie neseniai patirtą traumą. Šalies vadovas teigė, jog pargriuvęs namuose susižalojo galvą, patyrė kairės rankos dilbio traumą, pažeidė rankos nervą. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prezidentūroje surengtas Valstybės gynimo tarybos posėdis (VGT). Jo metu buvo aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose, konflikto įtaka pasaulio bei Lietuvos saugumui. Taip pat įvertintas kariuomenės operacinių pajėgumų vystymas, pristatytos Europos rytinio flango išorinės sienos gynybos stiprinimo (Baltijos gynybos linijos) priemonės, svarstyti kiti valstybės gynybos klausimai. Pastarąjį kartą VGT posėdžiavo sausio pabaigoje. Tuomet buvo nuspręsta atidėti „Embraer“ orlaivių įsigijimą iki 2030-ųjų, taip pat buvo pritarta atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai. Be to, sausio pabaigoje vykusiame VGT posėdyje buvo nutarta stiprinti žvalgybos pajėgumus bei pasirengimą galimai mobilizacijai.

Tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, Lietuva pradeda piliečių, esančių šiame regione, evakuaciją. Apie tai pirmoji pranešė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. Pasak jos, esant ribotoms galimybėms išvykti į saugias šalis, priimtas sprendimas pradėti pažeidžiamiausių grupių lietuvių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir kitų aplinkinių valstybių, kur judėjimas sausuma šiuo metu nekelia pernelyg didelių grėsmių gyvybei. Savo ruožtu Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, jog pirmiausia planuojama evakuoti žmones, turinčius sveikatos problemų, sulaukusius vyresnio amžiaus, besilaukiančias moteris. Jo teigimu, JAE tokių piliečių šiuo metu yra apie 20. 

Lietuva ir Lenkija iš anksto žinojo apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio planus smūgiuoti Iranui, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, apie tai žinojo ir kiti sąjungininkai, bet šios informacijos nebuvo galima skelbti. Po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio šalies vadovas taip pat pažymėjo, jog Lietuva supranta Vašingtono tikslus, vykdant karinę operaciją Irane. G. Nausėdos teigimu, diplomatinės pastangos sustabdyti branduolinę programą nedavė laukto rezultato, o žmogaus teisių pažeidimai šalyje negalėjo būti toliau toleruojami. Prezidento teigimu, jei nebūtų imtasi prevencinių veiksmų, Iranas būtų galėjęs įgyvendinti branduolinę programą, dėl kurios kiltų rizika ne tik Artimųjų Rytų regione, bet ir Europoje. 

Prancūzijos prezidentui užsiminus apie galimybę plėsti branduolinį skėtį, kad jis apimtų daugiau Europos šalių, Lietuva ir toliau kliaujasi JAV užtikrinamu atgrasymu, teigia šalies vadovas G. Nausėda. Pasak prezidento, Lietuva ateityje veikiausiai šiuo klausimu konsultuosis su Prancūzijos ekspertais, tačiau taip esą neturėtų būti mėginama pakeisti JAV branduolinio atgrasymo. G. Nausėda pažymėjo tai vertinantis kaip NATO branduolinio atgrasymo sistemą papildantį veiksnį.

Trijų opozicinių frakcijų lyderiai kreipėsi į Seimo pirmininką Juozą Oleką dėl socialdemokratės Indrės Kižienės ir Mišrios Seimo narių grupės atstovo Artūro Zuoko dalyvavimo Europos Tarybos Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje. Kreipimesi pabrėžiama, kad į šią plenarinę sesiją deleguojant du Seimo narius, atstovaujančius tai pačiai pozicijai, pažeidžiami esminiai demokratinio nuomonių pliuralizmo principai. Rašte parlamento vadovo prašoma inicijuoti Seimo valdybos sprendimo pakeitimą, numatant galimybę vienam atstovui iš opozicinių frakcijų dalyvauti Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje. Venecijoje komisijos nuomonės projektas dėl Seime svarstomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų bus nagrinėjamas kovo 5–8 d.

Artimuosiuose Rytuose prasidėjus kariniam konfliktui, Valstybės saugumo departamentas (VSD) nefiksuoja požymių, kad Lietuvoje reikėtų kelti terorizmo grėsmės lygį. Tai, jog nėra pagrindo kelti terorizmo grėsmės lygį Lietuvoje, patvirtino ir šalies vadovas G. Nausėda. Tiesa, jis pažymėjo, jog bendras saugumo ir parengties lygis visoje Europoje, Šiaurės Rytų regione ir pačioje JAV bet kuriuo atveju yra padidėjęs. Šiuo metu iš Europos šalių terorizmo grėsmės lygį yra pakėlusi tik Vengrija. 

Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas teigia, kad „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio prezidento rinkimų kampaniją rėmė su degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys. Šią informaciją jis paskelbė išnagrinėjęs politiko finansinius rėmėjus. Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10 – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys. Pagal laiką sugrupavęs visus parlamentarui atliktus pavedimus, komunikacijos ekspertas sako pastebėjęs, kad per tris dienas du trečdaliai aukų atkeliavo iš su „Jozita“ susijusių asmenų. Anot komunikacijos specialisto, nors bendra paaukota suma nėra didelė ir siekia 5,5 tūkst. eurų, abejonių kelia sutapimas, kad per vieną dieną aštuoni su „Jozita“ susiję asmenys atlieka tokį patį pavedimą – perveda pusę tūkstančio eurų. Be kita ko, pažymi jis, verslo parama rinkimuose Lietuvoje yra draudžiama. 

Prokuratūra apskundė teismo sprendimą byloje dėl prorusiškos aktyvistės Erikos Švenčionienės įrašo apie Medininkų tragediją. Prokuroras mano, jog 3 750 eurų baudą už SSRS įvykdyto nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus niekinimą gavusi E. Švenčionienė nubausta per švelniai, ir prašo nuteistajai skirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams. Laisvės apribojimo laikotarpiu prašoma įpareigoti E. Švenčionienę pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždrausti lankytis Medininkų žudynių memoriale.  Taip pat teismo prašoma įpareigoti nuteistąją iš socialinio tinklo „Facebook“ pašalinti Medininkų žudynes šiurkščiai menkinantį įrašą bei įpareigoti E. Švenčionienę sumokėti 1 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Baudžiamoji byla E. Švenčionienei iškelta po to, kai ji socialiniame tinkle paskelbė įrašą apie Medininkų žudynes, jame nurodydama, jog „žudikai buvo iš savų tarpo“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti Ausmos Miškinienės kasacinį skundą civilinėje „čekiukų“ byloje, kurioje politikė pripažinta nepagrįstai praturtėjusia savivaldybės sąskaita. Žemesnės instancijos teismai buvo nutarę iš A. Miškinienės Lazdijų rajono savivaldybės administracijai priteisti apie 4,3 tūkst. eurų su 5 proc. metinėmis palūkanomis. Prokuratūros atlikto tyrimo metu nustatyta, kad merei buvo nepagrįstai kompensuotos išlaidos trijų rūšių degalams – dyzelinui, benzinui ir dujoms. Bylos duomenimis, A. Miškinienė kurą pylėsi iš viso 253 kartus, iš jų 87 kartus atsiskaitė 49 mokėjimo kortelėmis.

Prokuratūra paskelbė, kad pernai gruodį Panevėžyje trijų vyrų mirtimi pasibaigusią nelaimę sukėlęs BMW vairuotojas viršijo leistiną greitį, vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų. Tyrimo duomenimis, praėjusių metų gruodį BMW automobilis Panevėžyje nulėkė nuo kelio, nulaužė apšvietimo stulpą, metalinius tilto turėklus ir įkrito į Nevėžio upę. Per nelaimę žuvo trys vyrai, vienas jų – mašinos vairuotojas. Nustatyta, kad visi automobilyje buvę keleiviai mirė, nuskendę toje upės vietoje įrengtoje užtvankoje. Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl minėto įvykio, kadangi avarijos kaltininkas žuvo.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Vengrijai stabdant naują Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą ir 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, Europos Komisija (EK) ir Europos Taryba ieško būdų įveikti šios valstybės veto, teigė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Anot jos, susidariusioje situacijoje bandoma pritaikyti Lisabonos sutarties straipsnius, neatsisakoma ir politinio spaudimo, ES valstybėms tiesiogiai kalbantis su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu. Jis praėjusią savaitę vetavo 90 mlrd. eurų dydžio ES paskolą Ukrainai ir naujas sankcijas Rusijai, kol Kyjivas iš naujo atidarys naftotiekį „Družba“. Ukraina teigia, kad vamzdynas, kuris eina per jos teritoriją ir tiekia rusišką naftą į Slovakiją bei Vengriją, buvo pažeistas per Rusijos smūgius sausio 27 d.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose augančios naftos kainos labiausiai naudingos žaliavas eksportuojančiai Rusijai. Jo teigimu, tikėtina, jog tęsiantis neramumams Artimuosiuose Rytuose, dėl kurių apribota laivyba pasaulinei energetikos prekybai itin svarbiame Hormūzo sąsiauryje, naftos kainos ir toliau kils. „Brent“ žaliavinės naftos balandžio mėnesio ateities sandorių kaina per pirmąsias prekybos minutes pirmadienį, po savaitgalį kilusio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose, šoktelėjo 14 proc. iki 82,37 JAV dolerio už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2025 m. sausio. Po pradinio šuolio kainos šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek išliko apie 9 proc. aukštesnės. Antradienį kaina pasiekė metinį maksimumą – 80 JAV dolerių už barelį. 

Jei karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų ir tiekimo grandinės pradėtų trūkinėti, valstybė siūlys pagalbą paveiktam Lietuvos verslui. Taip sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, pridurdamas, jog tiesioginių grėsmių šalies ekonomikai kol kas nekyla. Tiesa, su verslo atstovais susitikęs Vyriausybės narys užtikrino, jog finansinės pagalbos priemonės jau yra ruošiamos, o lėšų tam bus skirta tiek, kiek prireiks. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad didžiausi sunkumai verslui gali kilti dėl energetinių kaštų ir apyvartinių lėšų.

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) nenustačius valstybinės žemės naudojimo pažeidimų prezidento Gitano Nausėdos sklype, jis pabrėžia, kad pirminiai netikslumai dėl jo teritorijos ribų įsivėlė dėl tvorą stačiusių darbininkų veiksmų. Šalies vadovas sako, kad dalį tvoros jis jau buvo atstatęs gerokai anksčiau ir pripažįsta apgailestaujantis, kad tuomet neatstatė viso tvoros kontūro. Be to, jis tikina tvorą nusprendęs nugriauti dar iki VTPSI praėjusią savaitę vykdyto patikrinimo dėl to, jog būtų atstatyta teisėta situacija. Taip pat jis sako kol kas negalįs tiksliai atsakyti, kada pavyks pastatyti naują tvorą. Tuo metu VTPSI pirmadienį patvirtino gavusi ir tirsianti naują skundą dėl prezidento sklype likusių pašalintos tvoros pamatų ir kitų objektų.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV ir Izraeliui šeštadienį pradėjus karinę operaciją Irane, per kurią buvo nukautas aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, Islamo Respublika tęsė atakas prieš taikinius Persijos įlankos miestuose, Teheraną toliau drebino sprogimai. Izraelio kariuomenės teigimu, buvo atakuojama Islamo Respublikos vadovybės infrastruktūra. Irano Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad per JAV ir Izraelio smūgius visame Irane iš viso žuvo beveik 800 žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dabar per vėlu deryboms su jų pageidaujančiu Teheranu, nes per karinę kampaniją jau buvo sunaikinta Irano oro gynyba, oro pajėgos, karinis jūrų laivynas ir vadovybė.

JAV patarė piliečiams palikti Artimųjų Rytų šalis, tarp jų ir Izraelį. JAV valstybės departamentas dėl karinio konflikto regione keliamo pavojaus saugumui paragino JAV piliečius „nedelsiant palikti“ Izraelį, okupuotą Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą, Iraną, Libaną, Bahreiną, Egiptą, Iraką, Jordaniją, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją, Siriją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Jemeną. Taip pat pranešama apie neapibrėžtam laikui uždaromą JAV ambasadą Kuveite, prie kurios pirmadienį po dronų atakos kilo gaisras, laikiną darbuotojų evakuaciją iš JAV ambasados Jordanijoje ir nuo dronų nukentėjusią JAV ambasadą Saudo Arabijoje.

Izraelio kariuomenė į Libaną nusiuntė papildomas sausumos pajėgas. Iki šiol Izraelio pajėgos buvo dislokuotos penkiose pozicijose Pietų Libane. Dabar jos užėmė papildomas pozicijas netoli sienos, kurias, pasak Izraelio, grupuotė „Hezbollah“ galėtų naudoti tiesioginiam Izraelio gyvenamųjų rajonų apšaudymui arba bandymams įsiveržti į šalį. Izraelio kariuomenės atstovas spaudai tikino, kad naujų pajėgų įvedimas nėra sausumos puolimas ar karinis manevras, o taktinė priemonė užkirsti kelią galimoms grupuotės atakoms. Kaip skelbta, savaitgalį, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą, „Hezbollah“ paleido keletą raketų į Izraelį, atverdama dar vieną konflikto frontą. Tel Avivas atsakė oro smūgiais į grupuotės pozicijas Libane, įskaitant taikinius sostinėje Beirute.

Toliau kilo naftos ir dujų kainos. Aštrėjant konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir Iranui ėmusis veiksmų blokuoti Hormūzo sąsiaurį, kuriuo gabenama apie penktadalis pasaulio naftos atsargų ir jūra transportuojamų dujų, antradienį „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo dar daugiau nei 3 proc. ir pasiekė metinį maksimumą – 80 JAV dolerių už barelį. Pirmadienį dujų kainos taip pat kilo sparčiausiai nuo karo Ukrainoje pradžios – 52 proc., Katarui po Irano atakų sustabdžius suskystintų gamtinių dujų gamybą. Įspėjama apie galimą staigų benzino kainų ir namų ūkio energijos sąskaitų šuolį.

Ukrainos prezidentas pasiūlė į Artimuosius Rytus išsiųsti geriausius Ukrainos ekspertus Irano bepiločių orlaivių perėmimo srityje, jei regiono lyderiai įtikins Rusijos vadovą sutikti su mėnesio trukmės paliaubomis Rusijos kare prieš Ukrainą. Pasak Volodymyro Zelenskio, per ketverius Rusijos plataus masto invazijos metus Kyjivas sukaupė unikalią patirtį perimant dronus, kurių didelė dalis buvo Irano gamybos „Shahed’ai“, šiuo metu naudojami prieš tokias valstybes kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras ir Saudo Arabija.