Merzas Baltuosiuose rūmuose: Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją

Vašingtonas, kovo 3 d. (dpa-AFP-ELTA).

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu patvirtino Europos poziciją dėl karo Ukrainoje.

„Mes visi norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė F. Merzas Baltuosiuose rūmuose. – Tačiau Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją ir savo saugumo interesus“.

D. Trumpas atsakė, kad Rusijos karo Ukrainoje užbaigimas yra aukštai jo prioritetų sąraše. Tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tvyro „didžiulė neapykanta“, pridūrė jis.

Dar 2014  m. D. Trumpas per rinkimų kampaniją teigė, kad tapęs prezidentu užbaigs karą per 24 valandas. Tačiau JAV tarpininkaujamos pastangos dėl karo pabaigos šiuo metu stringa.

„Kartais kaltę verčiu vienam, kartais – kitam“, – dabar sakė D. Trumpas. JAV prezidentas žinomas dėl savo svyruojančios pozicijos Ukrainos karo klausimu. Tačiau jis sulaukia ir kaltinimų dėl pernelyg didelio artumo Rusijos pozicijai.

F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir JAV yra vieningos nuomonės Irano klausimu.

„Mes sutariame, kad šis siaubingas režimas Teherane turi būti nuverstas“, – sakė kancleris.

D. Trumpas karą su Iranu vėl argumentavo savo saugumo interesais – o ne Izraelio sprendimu.

„Jei ką, tai aš galbūt dariau spaudimą Izraeliui. Bet Izraelis buvo pasirengęs, ir mes buvome pasirengę“, – teigė D. Trumpas.

Jis sakė, kad jau per derybas su Iranu buvęs tikras, kad Teheranas puls pirmas. „Aš nenorėjau, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo prezidentas.

D. Trumpas susitikime su F. Merzu kritikavo buvusią kanclerę Angelą Merkel. Tarp jų buvę nesutarimų, sakė jis.

„Aš sakiau: jūs kenkiate savo šaliai su migracija, jūs kenkiate savo šaliai su energijos politika“, – aiškino D. Trumpas.

F. Merzas šiais klausimais esą skiriasi nuo pirmtakės. Jis laikąs naująjį kanclerį „nuostabiu lyderiu“.

Buvo kalbama ir apie NATO gynybos išlaidas. Planuojamą daugelio Aljanso šalių gynybos biudžeto didinimą D. Trumpas vėl vadino savo nuopelnu. 

NATO viršūnių susitikime praėjusių metų birželio gale dėl Rusijos karo ir D. Trumpo spaudimo buvo sutarta ateityje mažiausiai 3,5 proc. BVP skirti gynybai. Dar 1,5 proc. numatyta su gynyba susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai. Vėliausiai nuo 2035 m., kartu paėmus, turi būti pasiektas 5 proc. rodiklis. Prieš tai jis buvo 2 proc.