Politika Geopolitika Sveikatos politika Kainų reguliavimas Gitanas Nausėda Kęstutis Budrys Nacionalinis krizių valdymo centras
Vilnius, birželio 3 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 3 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad vykstant pagrindinei Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai, šalies mokyklos trečią dieną iš eilės sulaukia grasinančių pranešimų. Anot centro, grasinančio pobūdžio pranešimų trečiadienį sulaukė daugiau nei pusšimtis švietimo įstaigų skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui pateikė siūlymą, kuriuo Vyriausybei būtų sudaryta galimybė verslui laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamos elektros kainą, šią nepriemoką įmonės turėtų grąžinti iki 2038-ųjų.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Už viršsutartines paslaugas, suteiktas per pirmąjį šių metų ketvirtį, su gydymo įstaigomis planuojama atsiskaityti per savaitę. Tai Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pranešė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovė Marija Jakubauskienė nurodė, kad šias paslaugas nuspręsta apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų. Pasak T. Golubajevos, šiuo metu sutarčių vykdymas viršija sutartines sumas maždaug 3 proc. šiemet įstaigoms paskirstytų lėšų. Tai esą sudaro apie 40,6 mln. eurų.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad užsienio reikalų ministro pareigas einantis Kęstutis Budrys dirba gana profesionaliai, geba atstovauti Lietuvos interesams tarptautiniuose formatuose. Pastaruoju metu užsienio reikalų ministras susilaukė kritikos dėl pasisakymų apie Kaliningradą, laikysenos Baltarusijos bei Kinijos atžvilgiu. Be to, neoficialiai svarstoma, kad K. Budrys ne visuomet tinkamai atstovauja Vyriausybės užsienio politikos kryptims. Esą būta rimtų jo ir premjerės Ingos Ruginienės nuomonių išsiskyrimų. Tiesa, J. Oleko nuomone, daugelis ministrų sulaukia kritikos. Kartu jis pažymi, jog diplomatijos vadovo pareigybė yra viešesnė, todėl jo veikla sulaukia daugiau dėmesio ir vertinimų.
Pernai į Lietuvą grįžo beveik dvigubai daugiau piliečių nei išvyko, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys, kuriais rėmėsi URM, praėjusiais metais į Lietuvą grįžo 19,3 tūkst. piliečių, o išvyko 9,9 tūkst. Pasak URM, tai jau šešti metai iš eilės, kai į šalį grįžta daugiau piliečių nei iš jos išvyksta. Daugiausia sugrįžusiųjų, kaip ir ankstesniais metais, apsigyveno Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėse. Visgi vertinant grįžusių lietuvių skaičių vienam savivaldybės gyventojui, pirmauja mažosios savivaldybės – Visagino, Palangos, Akmenės, Pagėgių bei Joniškio.
Teismas Šalčininkų rajono gyventoją pripažino kaltu dėl oro balionais iš Baltarusijos gabentos cigarečių konstrabandos ir tenkino Lietuvos oro uostų (LTOU) civilinė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip pranešė prokuratūra, vyrui teks sumokėti 20 tūkst. eurų baudą ir atlyginti LTOU padarytą daugiau negu 20 tūkst. eurų žalą. Teismas konstatavo, jog anksčiau už kontrabandą teistas vyras, veikdamas organizuotoje grupėje, per Lietuvos valstybės sieną balionais gabeno kontrabandines cigaretes ir tokiais veiksmais sutrikdė oro uosto darbą. LTOU nurodė, kad pernai spalį dėl kontrabandinių oro balionų grėsmės buvo daugiau nei 8 valandoms apribotas oro eismas, atšaukti 25 skrydžiai, į kitus oro uostus nukreipti 9 skrydžiai, atidėta 20 skrydžių.
Vykstant pagrindinei Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai, šalies mokyklos trečią dieną iš eilės sulaukia grasinančių pranešimų. Apie tai trečiadienį Eltą informavo Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) patarėjas Darius Buta. Jo teigimu, trečiadienį grasinančio pobūdžio pranešimų sulaukė daugiau nei 50 švietimo įstaigų skirtingose savivaldybėse. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikino, kad tokioms situacijoms šalies mokyklos yra pasiruošusios iš anksto. Todėl, pasak jos, į grasinančius pranešimus pavyko sureaguoti be įtampos. Kaip skelbta, prasidėjus VBE sesijai, šalies mokyklos nuo savaitės pradžios kasdien sulaukia laiškų su grasinimais apie esą užminuotus pastatus. Policijos departamentas tvirtino, kad mokyklų pranešimai yra fiksuojami, informacija tikrinama, tačiau kol kas esą realios grėsmės neįžvelgiama.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui pateikė siūlymą, kuriuo Vyriausybei būtų sudaryta galimybė verslui laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamos elektros kainą, šią nepriemoką įmonės turėtų grąžinti iki 2038-ųjų. Tokiu būdu, anot prezidento, mokėjimas už suvartojamą elektrą įmonėms būtų atidedamas penkeriems metams, skolą valstybei grąžinti verslas turėtų ilgiausiai per septynerius metus. Ši pagalbos priemonė galėtų būti taikoma dėl elektros kainų pokyčių, kurie darytų įtaką ekonominiam stabilumui ar verslo konkurencingumui. Anot Prezidento, šia pagalba galėtų pasinaudoti įmonės, kurių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 500 kilovatų (kW) arba faktinis elektros suvartojimas yra ne mažesnis kaip 500 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus. Preliminariais vertinimais, siūloma priemone Lietuvoje galėtų pasinaudoti apie 1,7 tūkst. kriterijus atitinkančių įmonių. Numatant, kad kompensavimui būtų pateikta apie 80 proc. visų kriterijus atitinkančių įmonių prašymų, valstybei grąžintinų lėšų poreikis sudarytų apie 50 mln. eurų per metus. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė tokią iniciatyvą palaikantis, tačiau mano, jog tai trumpalaikė priemonė, todėl jo vadovaujama ministerija rengia panašius siūlymus iš savo pusės.
Vyriausybė pritarė siūlymui paspartinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtrą, pritraukiant privačių investicijų ir sukuriant apie 100 hektarų (ha) naują teritoriją vidinėje uosto akvatorijoje. Potencialių investuotojų pradinių įnašų suma turėtų siekti ne mažiau kaip 300 mln. eurų. Aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia ankstyvoje projekto stadijoje išnuomoti dar nesuformuotos uosto teritorijos ir pritraukti privataus kapitalo infrastruktūrai finansuoti. Todėl siūloma nustatyti specialų teisinį režimą, skirtą tik šiam projektui. Ministerijos vertinimu, pietinės Klaipėdos jūrų uosto dalies plėtra yra svarbi tiek šalies ekonomikai, tiek nacionaliniam saugumui. Teigiama, kad bendra projekto investicijų vertė siektų apie 600 mln. eurų – mažiausiai pusę šios sumos sudarytų privataus investuotojo arba investuotojų pradinis įnašas, o likusi dalis būtų finansuojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis, skolintomis lėšomis, ES fondų ir, jei prireiktų, valstybės biudžeto lėšomis. Ministerija nurodo, kad projektas galėtų pritraukti iki 1,1 mlrd. eurų privačių investicijų, o per 25 metus sukurti apie 7 mlrd. eurų tiesioginės ir netiesioginės ekonominės vertės. Naujos pietinės uosto teritorijos turėtų būti suformuotos ir įveiklintos iki 2028 m. trečiojo ketvirčio pabaigos.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad kvietimas verslui išvystyti kovai su kontrabandiniais balionais skirtas technologijas buvo paskelbtas neįvertinus, kaip sudėtinga gali būti jas sukurti. Pasak jo, sudėtingiausia dalis yra krovinių nuleidimas, nes, remiantis skaičiavimais, be gaudyklės numušto baliono krovinys, sveriantis 50 kilogramų, iš daugiau nei 6 kilometrų aukščio į žemę gali rėžtis jėga, prilygstančia 25 tonų svoriui. Ministerija kvietimą verslui siūlyti idėjas kovai su kontrabandiniais balionais paskelbė praėjusių metų spalį, programai skirtas 1 mln. eurų. Pirmuoju etapu gruodį buvo atrinkti idėjų konkursą laimėję konsorciumai, jų idėjų vystymui iš viso skirta 300 tūkst. eurų. Anot ministro, artimiausiu metu planuojama paskelbti ikiprekybinį pirkimą, kuriame galės dalyvauti ir pirmame etape idėjų konkursą laimėję konsorciumai, ir kitos bendrovės. Šiame etape, anot ministro, programai skiriama suma padidinta iki 3 mln. eurų, taip pat bus išrinkti trys laimėtojai.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Per naujausią Irano dronų ir raketų ataką prieš Kuveitą sostinės oro uoste žuvo žmogus, dar 63 liko sužeisti. Pasak civilinės aviacijos agentūros, sustabdyti arba į kitus oro uostus nukreipti visi trečiadienį planuoti skrydžiai. Irano raketos ir dronai smogė oro uosto pastatui ir apgadino įrenginius, nurodė valstybinė naujienų agentūra „Kuna“. Kuveitas naktį pranešė apie naujas Irano atakas. JAV pajėgos, jų pačių teigimu, atrėmė „Irano dronų bangą“ – tikslas esą buvo JAV pajėgų bazės šalyje. Kuveitas iki šiol per karą buvo ne kartą atakuotas, įskaitant oro uostą sostinėje. Teheranas teigė, kad Kuveitas leidžia naudoti savo teritoriją ir oro erdvę atakoms prieš Islamo Respubliką, tuo metu Kuveitas tokius teiginius kategoriškai atmetė.
Sankt Peterburgo uoste veikiantį naftos terminalą atakavo Ukrainos dronai, sukeldami jame didelį gaisrą prieš pat mieste prasidedant Tarptautiniam ekonomikos forumui. Sankt Peterburgo naftos terminalas yra didžiausias naftos perkrovimo kompleksas šiaurės vakarų Rusijoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kariuomenės naktines atakas Sankt Peterburge vadino teisingu atsaku į Rusijos išpuolius prieš jo šalį ir pagrasino dar labiau sustiprinti Kyjivo atsakomuosius smūgius. Šios Ukrainos atakos meta šešėlį ant Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) atidarymo – iškilmingo renginio svečiams iš viso pasaulio, kuriuos priima prezidentas Vladimiras Putinas.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pristatė savo naują ministrų kabinetą. Jame pirmą kartą per Danijos istoriją moterų yra daugiau nei vyrų. Derybos po kovo mėnesį vykusių rinkimų truko kelis mėnesius, o pirmadienį M. Frederiksen pareiškė, kad jai pavyko sudaryti jos Socialdemokratų partijos, Socialistų liaudies partijos, centro kairiosios „Radikale Venstre“ ir centristinės Nuosaikiųjų partijos mažumos vyriausybę. Iš 21 ministro vienuolika yra moterys. Antradienį M. Frederiksen pristatė naujosios vyriausybės politinę programą, numatančią paramą šeimoms, patiriančioms sunkumų dėl kylančių kainų, kartu žadant išlaikyti ribojančią imigracijos politiką.
Naujoji Vengrijos vyriausybė atsiėmė dvejus metus šalies taikytą veto dėl kompensacijų už ginklus Ukrainai. Taip sudaromos sąlygas Europos Sąjungai (ES) panaudoti skubiai pagalbai skirtus 6,6 mlrd. eurų, kuriuos pagal Europos taikos priemonę (ETP) gaus ginklus Ukrainai pirkusios ES šalys. Pagal ETP, tokioms šalims gali būti kompensuojama apie 40 proc. į Ukrainą siunčiamų ginklų vertės.
person Liudmila Petrakova (ELTA)