URM: Lietuva pareiškė protestą Rusijai dėl išpuolių prieš Ukrainą ir Rumuniją
Politika agresija prieš Ukrainą Tarptautiniai santykiai Karo nusikaltimai Geopolitika Rusija Ukraina Lietuva
Vilnius, birželio 3 d. (ELTA).
Trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui buvo įteikta protesto nota dėl naujausių Rusijos išpuolių prieš civilius Ukrainos gyventojus, taip pat dėl incidento, kai į Rumunijos oro erdvę įskridęs Rusijos bepilotis pataikė į gyvenamąjį namą Galacio mieste.
Kaip pranešė URM, naktį iš birželio 1 d. į 2 d. Rusijos raketos ir koviniai dronai buvo nukreipti į Kyjivą, Dniprą, Charkivą ir kitas Ukrainos vietoves. Bepiločių išpuoliai prieš Ukrainą tęsėsi ir praėjusią naktį. Dėl šių smūgių žuvo dešimtys, sužeista šimtai civilių Ukrainos gyventojų, sugriauta dešimtys gyvenamųjų namų, sveikatos apsaugos įstaigų, komercinių ir kitų civilinės infrastruktūros objektų.
Anot ministerijos, Rusijai įteiktoje notoje teigiama, kad sąmoningas teroras prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas ir laikytinas karo nusikaltimu, kuriam nėra taikomas senaties terminas. Nors Maskva iš anksto grasino smūgiais ir įspėjo iš Kyjivo išvykti užsienio šalių piliečius, įskaitant diplomatus, tai neatleidžia Rusijos politinės ir karinės vadovybės nuo atsakomybės už karo nusikaltimų planavimą ir vykdymą.
URM taip pat pabrėžia, kad Rusijos vykdomas plataus masto karas prieš suverenią kaimynę Ukrainą kelia grėsmę ir kitoms valstybėms bei jų gyventojų saugumui. Daugkartiniai Rusijos dronų įskridimai į Baltijos šalių, Lenkijos, Moldovos, Rumunijos ir kitų valstybių teritorijas rodo Rusijos vadovybės abejingumą žmonių gyvybėms, šalių suverenumui ir tarptautinės teisės normoms. Pastarasis toks incidentas, įvykęs naktį iš gegužės 28 d. į 29 d., sukėlė sunkių pasekmių Rumunijai – sužeisti du civiliai vietos gyventojai ir apgadintas daugiabutis gyvenamasis namas.
Anot URM, Rusijos atstovui pareikšta, kad Lietuva ir toliau ryžtingai rems Ukrainą jos kovoje už laisvę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.
Be to, Lietuva kartu su šalimis partnerėmis toliau nuosekliai sieks, kad Rusija būtų įpareigota visiškai atlyginti tarptautinės teisės pažeidimais padarytą žalą Ukrainai ir jos gyventojams, pasitelkiant jau įsteigtą Žalos registrą bei šiuo metu steigiamą Tarptautinę paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisiją.
person ELTA (ELTA)
Vokietijos režisierius Wimas Wendersas atsišaukė ir atsiprašė dėl prieštaringos scenos jo 1975 m. filme „Klaidingas judesys“, kurioje tuomet 13 metų aktorė Nastassja Kinski buvo apsinuoginusi.
Wendersas pažadėjo, kad jo ne pelno siekianti organizacija, filmo savininkė, pašalins filma iš visų platinimo kanalų. Jis taip pat pripažino, kad N. Kinski tuo metu turėjo būti geriau apsaugota.
Dabar 65 metų N. Kinski daugelį metų siekė, kad ši scena būtų pašalinta iš filmo, o režisierius pareiškė, kad daugybė pastarųjų dienų reakcijų ir pokalbių padėjo jam dar labiau suprasti ir įvertinti situaciją.arrow_forward
Izraelio ministras pirmininkas Benaminas Netanyahu per interviu su JAV televizija CNBC sumenkino nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pabrėždamas, kad jiedu sutaria dėl tikslo nuginkluoti „Hezbollah“.
D.Trumpas patvirtino, kad anksčiau turėjo įtemptą pokalbį su B.Netanyahu, tačiau pabrėžė, kad palaiko labai gerus santykius su Izraelio ministru pirmininku.
B.Netanyahu teigia, kad siekiant taikos tarp Izraelio ir Libano, būtina nuginkluoti „Hezbollah“ ir demilitarizuoti Libaną.arrow_forward
Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, tačiau partijos atstovas Andrius Grumadas nurodė, kad tokio punkto darbotvarkėje nėra. K. Budrys susilaukė kritikos dėl laikysenos Baltarusijos bei Kinijos atžvilgiu ir ne visada atitinka Vyriausybės užsienio politikos kryptis. Tačiau Seimo pirmininkas ir prezidentas Gitanas Nausėda teigė vertiną K. Budrio darbą teigiamai.arrow_forward