ELTA glaustai: galima kunigų pedofilija, kongresmenų laiškas dėl Taivano, DNR pėdsakai ant drono
Teisėsauga Sinkevičius premjeras Seksualiniai nusikaltimai Tarptautiniai santykiai Dronai Mindaugas Sinkevičius Taivanas airBaltic
Vilnius, rugpjūčio 11 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 11 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Antradienį pranešta apie teismams perduotas dvi baudžiamąsias bylas, kuriose Vilniaus arkivyskupijos kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Taip pat skelbta apie JAV Kongreso Taivano komiteto narių laišką Lietuvos vadovams, kuriuo raginama toliau ryžtingai remti šią demokratiškai valdomą salą.
Po pavojingo incidento Vokietijos oro uoste, kai ant drono su sprogmenimis aptikti DNR pėdsakai, anksčiau užfiksuoti Lietuvoje, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia kol kas neturintis daugiau informacijos apie tai.
Be to, viešojoje erdvėje diskutuojant apie Latvijos nacionalinių avialinijų bendrovės „airBaltic“ ateitį ir poveikį Lietuvos rinkai, M. Sinkevičius sako, kad dar neturi atsakymo, ar šalis svarstytų įsigyti su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės akcijų.
Užsienio aktualijose – mirties bausmė už akių buvusiam Sirijos lyderiui Basharui al Assadui, šio tipo bausmės panaikinimas Libane, išaugęs žemės drebėjimo Kolumbijoje aukų skaičius ir mirtini rusų smūgiai Ukrainos Zaporižios miestui Šiaurės Korėjos raketomis.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia kol kas neturintis daugiau informacijos apie Vokietijos oro uoste ant drono su sprogmenimis aptiktus DNR pėdsakus. Jie, Vokietijos žiniasklaidos teigimu, sutampa su anksčiau Lietuvoje užfiksuotais pėdsakais. Anot Vyriausybės vadovo, daugiau informacijos artimiausiu metu turėtų pateikti Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD). M. Sinkevičius pabrėžė, kad šiuo metu daugiau duomenų, nei paskelbta viešai, politikai neturi. Vokietijos laikraštis „Die Zeit“ pirmadienį pranešė, kad ant Leipcigo/Halės oro uoste rasto drono su sprogmenimis aptikti DNR pėdsakai, rasti ir tiriant 2024 metais Leipcige įvykusį padegimą DHL logistikos centre. Dronas su sprogmenimis praėjusią savaitę buvo rastas netoli Ukrainos transporto lėktuvo. Vėliau paaiškėjo, kad jis galėjo atsitrenkti į orlaivio sparną, tačiau sprogmuo nesuveikė. Tuo metu oro uoste buvo pastebėtas ir antras neatpažintas skraidantis objektas, su kuriuo susidūrė kitas orlaivis.
JAV Kongreso Taivano komiteto nariai nusiuntė bendrą laišką Lietuvos vadovams, ragindami toliau ryžtingai remti šią demokratiškai valdomą salą, kurią Kinija nuolat grasina prisijungti prie savo žemyninės dalies – jei reikės, ir karinėmis priemonėmis. Lietuvos ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui, prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkui Juozui Olekui, užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui ir krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui adresuotame laiške giriama Lietuvos „draugystė ir tvirta parama laisvei visame pasaulyje“, o šalis raginama toliau ryžtingai palaikyti santykius su Taivanu. Laiške giriamas Lietuvos sprendimas 2022 m. pasitraukti iš vadinamojo „17+1“ formato ir Lietuvos lyderystė įtikinant kitas Baltijos valstybes padaryti tą patį. Atskiras dėmesys skiriamas Lietuvos kvietimui 2021 m. įsteigti Taivaniečių atstovybę būtent tokiu pavadinimu, dėl kurio Lietuva vadinama „tvirta lydere tarp Europos Sąjungos šalių, priešinantis autokratų įtakai.“ JAV Kongreso nariai visgi pabrėžia, kad Kinijos spaudimas nesibaigė, ir ragina toliau jam ryžtingai priešintis.
Rusijos propaganda liepą daug dėmesio skyrė Lietuvoje vykusioms diskusijoms dėl branduolinio ginklo dislokavimo draudimo ir grasino Lietuvai bei NATO. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas, Rusijos propagandistai agresyviai reagavo į Lietuvoje prasidėjusias diskusijas dėl Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtinto draudimo dislokuoti masinio naikinimo ginklus peržiūros. Pasak jų, siekta bauginti Lietuvos visuomenę teigiant, kad tokiais sprendimais Baltijos šalys artėja prie Trečiojo pasaulinio karo, o Lietuvą gali ištikti „Ukrainos likimas“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat pabrėžė, kad branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje sumažintų valstybės saugumą ir priverstų Rusiją imtis atsakomųjų priemonių. Mūsų kariuomenės atstovų teigimu, neatmestina, kad Rusija ir toliau palaikys branduolinės ginkluotės temą, siekdama kelti Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą ir trikdyti gynybos politikos sprendimo priėmimo procesus. Be to, liepos mėnesį taip pat tęsta propagandos kampanija apie tariamai aktyvų NATO šalių dalyvavimą Ukrainos dronų atakose prieš taikinius Leningrado srityje. Rusijos informacinėje erdvėje skelbta, kad Ukraina neva gali naudotis Baltijos šalių oro erdve ir karine infrastruktūra.
Prestižiniame kino festivalyje „Sundance“ apdovanotas režisieriaus Andriaus Blaževičiaus filmas „Skyrybos karo metu“ išrinktas Lietuvos pretendentu siekti „Oskaro“ nominacijos geriausio tarptautinio filmo kategorijoje. Sprendimą priėmė Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinta Lietuvos atrankos komisija, pranešė Lietuvos kino centras (LKC). Filme pasakojama apie porą, kurios santykių krizė vystosi karo fone. Po premjeros „Sundance“ kino festivalyje, kur A. Blaževičius pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą, filmas jau aplankė beveik dvidešimt tarptautinių festivalių ir buvo apdovanotas specialiais prizais. Tapimas Lietuvos pretendentu siekti „Oskaro“ nominacijos geriausio tarptautinio filmo kategorijoje yra pirmasis atrankos etapas. JAV Kino meno ir mokslo akademija iš pateiktų filmų sudarys trumpąjį sąrašą, o vėliau paskelbs penkis nominantus.
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrui atšaukus spektaklį „Makbetas“, kultūros ministras Lukas Alsys susitiko su įstaigos vadovybe. Po susitikimo L. Alsys teigė, kad teatro vadovybė pripažino padariusi komunikacinių klaidų ir kad vyksta derybos su aktoriumi Tadu Gryn. Ministras išreiškė viltį, kad jiems pavyks susitarti, be to, teigė iš teatro vadovybės išgirdęs patikinimą, jog nuo rugsėjo startuojantis repertuaras bus toks, koks yra suplanuotas. Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Antanas Venckus sakė, jog šiuo metu su T. Gryn derasi dėl finansinių dalykų, esą aktoriui yra pateiktas pirminis pasiūlymas. Nors, pasak jo, spektaklio „Makbetas“ šiemet į repertuarą nepavyks sugrąžinti, tačiau likę spektakliai nenukentės. A. Venckaus teigimu, dėl atšauktų „Makbeto“ spektaklių nepatogumus patyrė apie 1,2 tūkst. žiūrovų.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybomis dirbančios bendrovės „HISK“, „Tilsta“ bei „Rizzani de Eccher“ pateikė keturis ieškinius už projektą atsakingai Lietuvos geležinkelių (LTG) grupės antrinei bendrovei „LTG Infra“, skelbė „Verslo žinios“. Anot portalo, tarp jų bendrovė „Tilsta“ reikalauja priteisti beveik 753 tūkst. eurų skolą ir įpareigoti „LTG Infra“ suderinti darbo projektą, o Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ siekia, kad užsakovės sprendimas nutraukti 100 mln. eurų vertės sutartį būtų pripažintas neteisėtu. „LTG Infra“ šią sutartį dėl tilto per Nerį Jonavoje statybų nutraukė birželio viduryje. Tuo metu bendrovė „HISK“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti vieną iš jos rangos sutarčių negaliojančia nuo pat sudarymo momento. Ieškiniai pateikti dėl vėžės projekto dalių, kuriose šiemet darbai sustojo arba visai neprasidėjo, o projektų bendra vertė siekia virš 360 mln. eurų.
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad dar neturi atsakymo, ar šalis svarstytų įsigyti su finansiniais sunkumais susiduriančios Latvijos nacionalinių avialinijų bendrovės „airBaltic“ akcijų, tačiau tikino situaciją kitą savaitę aptarsiantis su Latvijos kolega. Taip premjeras kalbėjo bendrovei „airBaltic“ paskelbus apie planus šiuo žiemos sezonu naikinti keletą skrydžių iš Vilniaus ir kitų šalies oro uostų, tarp jų – į Vokietijos sostinę. M. Sinkevičiaus teigimu, šią situaciją prieš vizitą Latvijoje jis ketina aptarti su susisiekimo ministru Juru Taminsku. Apie galimybes Lietuvai įsigyti dalį Latvijos valstybinės oro linijų bendrovės akcijų kalbama jau ne vienerius metus – pirmą kartą apie galimybes įsigyti dalį įmonės Lietuvos ir Estijos vyriausybėms pasiūlyta dar 2024 m. kovą. Šią liepą Latvijos premjeras Andris Kulbergas sakė, kad be papildomos finansinės paramos „airBaltic“ negali tęsti veiklos. Lietuvos oro uostai (LTOU), komentuodami galimą su sunkumais susiduriančios „airBaltic“ poveikį Lietuvos rinkai, Eltai teigė, kad šalies oro uostų bendrovėje veikia rizikų valdymo sistema, taip siekiant identifikuoti galimas grėsmes oro uostų veiklai ir numatyti priemones joms valdyti. Atsižvelgdama į 2025 m. finansinius rezultatus ir rinkos sąlygas, „airBaltic“ sustabdė planuojamą viešą akcijų platinimą ir šiuo metu nelaiko jo potencialiu kapitalo šaltiniu 2026-iesiems, skelbta metinėje „airBaltic“ ataskaitoje. Joje nurodoma, kad nepaisant numatomo veiklos ir komercinių rezultatų pagerėjimo, 2026 m. oro linijos veiks su neigiamu laisvu pinigų srautu, o, remiantis dabartinėmis prognozėmis, vadovybė tikisi, kad šio žiemos sezono veiklai finansuoti reikės papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos. Latvijos Susisiekimo ministerija anksčiau skelbė, kad išoriniai veiksniai, tokie kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kylančios degalų kainos ir kai kurių maršrutų sustabdymas, turėjo didelę įtaką „airBaltic“ sąnaudoms.
Nepaisant kylančių demografinių iššūkių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sakė, kad Lietuvoje dar nėra tinkamai užtikrinama dirbančiųjų sveikatos apsauga, todėl šalis nėra pasiruošusi ilginti pensinio amžiaus. Jos teigimu, diskutuojant apie galimybes gyventojams į pensiją išeiti vėliau, remiamasi Šiaurės Europos šalių pavyzdžiu, kuris neatitinka situacijos Lietuvoje. Anot ministrės, Skandinavijos valstybėse sveikatos apsauga vyresniems gyventojams darbo rinkoje leidžia likti ilgiau ir atėjus laikui patiems apsispręsti, kad nori išeiti į pensiją. Nuo šių metų vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje suvienodintas ir siekia 65 metus, pensiją gauti gali sukaupusieji minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą, norint gauti visą pensiją privaloma būti įgijus būtinąjį stažą, kuris šiemet siekia 34,5 metų, nuo 2027 m. – 35 metus.
I. Ruginienė kritiškai pasisakė apie prezidento Gitano Nausėdos siūlomą terminuoto darbo leidimų išdavimo užsieniečiams modelį, nes jis, anot ministrės, skatintų trumpalaikius darbo santykius Lietuvoje. Jos manymu, trečiųjų šalių piliečiai tada į Lietuvą atvažiuotų kuo trumpesnį laiką, rotuotųsi, o atsakomybės jiems nebūtų. I. Ruginienė siūlė skatinti ilgalaikius darbo santykius, kurie verstų darbuotojus iš užsienio sparčiau integruotis Lietuvoje. Seimas šių metų pavasario sesijoje po pateikimo pritarė prezidento G. Nausėdos siūlymui, kuriuo siekiama nustatyti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį, pagal kurį migrantai būtų priimami į Lietuvą dirbti dvejiems metams, po kurių privalėtų palikti šalį bent 6 mėnesiams. Prezidentūra anksčiau teigė, jog šis modelis papildytų šiuo metu taikomą ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau metinė imigracijos kvota bendrai pagal abu modelius nebūtų didinama.
Tabako gamybos bendrovės „Philip Morris Baltic“ vadovu nuo rugpjūčio pradėjo dirbti Karolis Čekauskas. Jis iki tol ėjo „Philip Morris Polska“ bedūmių produktų direktoriaus ir valdybos nario pareigas. „Philip Morris Baltic“ vadovo pareigose K. Čekauskas pakeitė Yigitą Dizdarerį, kuris buvo paskirtas vadovauti visai „Philip Morris International“ (PMI) veiklai Lenkijos rinkoje. Kaip skelbė bendrovė, K. Čekauskas jau 15 metų atstovauja PMI įmones – dirbo komercinės veiklos, rinkodaros, skaitmeninės plėtros ir verslo planavimo srityse Baltijos šalyse bei Europoje. 2021–2024 metais jis ėjo PMI Europos regiono vartotojų patirties ir skaitmeninės plėtros direktoriaus pareigas, o 2024 m. persikėlė į Lenkiją, kur buvo atsakingas už bedūmių produktų kryptį. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kompanija „Philip Morris International“ nuo veiklos pradžios Lietuvoje skelbia investavusi daugiau kaip 400 mln. eurų į gamybos modernizavimą, technologijų atnaujinimą ir infrastruktūrą. Skaičiuojama, kad Klaipėdoje veikianti bendrovės gamykla išlaiko daugiau nei 2 tūkst. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų bei yra atsakinga už beveik penktadalį viso Klaipėdos regiono eksporto. Pasak „Philip Morris Baltic“, per visus veiklos metus kompanija Lietuvoje sumokėjo daugiau kaip 4 mlrd. eurų mokesčių. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, įmonė į Lietuvos biudžetą pernai įnešė beveik 289 mln. eurų.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų. Manoma, kad dvasininkas nusikaltimus vykdė nuo 2002-ųjų iki 2025 m. Šioje byloje prieš teismą stos 56-erių Tadas Švedavičius. Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai. T. Švedavičius į kunigus įšventintas 2001 metų birželio 29 d.. Pernai jis paskirtas Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu, šias pareigas jis ėjo iki 2025 metų gruodžio 19 d. Iki tol jis dirbo dar trijose parapijose Trakų ir Šalčininkų rajonuose. Tuo metu R. Peciunas į kunigus įšventintas 1999 metų lapkričio 21 d. Jis ir T. Švedavičius skirtingu metu yra dirbę tose pačiose Paluknio Šv. Jono Krikštytojo ir Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapijose. R. Peciuno byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tuo metu sunkiais nusikaltimais kaltinamo T. Švedavičiaus bylą nagrinės Vilniaus apygardos teismas, posėdis šioje byloje dar nepaskirtas.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Sirijos teismas buvusiam šalies vadovui Basharui al Assadui už akių skyrė mirties bausmę. Jis pripažintas kaltu dėl pilietinio karo metu vykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, tyčinių nužudymų, kankinimų ir savavališkų sulaikymų. B. al Assadas šiuo metu gyvena Rusijoje, kuri iki šiol jo neišdavė Sirijai. Teismo nuosprendis B. al-Assadui buvo perskaitytas tiesiogiai per Sirijos valstybinę televiziją. Mirties bausmę už nusikaltimus žmoniškumui teismas taip pat skyrė B. al Assado režimo laikų aukšto rango saugumo pareigūnui ir buvusio diktatoriaus pusbroliui Atefui Najibui. Jis buvo suimtas 2025 m. sausio mėnesį, kai bandė pabėgti iš šalies. B. al Assado brolis Maheras al Assadas ir kiti nuverstojo režimo atstovai taip pat buvo nuteisti mirties bausmėmis už akių. Jie apkaltinti iš anksto apgalvotomis ir suplanuotomis žmogžudystėmis bei kankinimais, kurie baigdavosi mirtimi.
Libanas tapo pirmąja Artimųjų Rytų šalimi, oficialiai panaikinusia mirties bausmę. Libano parlamentas antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo ši žiauri bausmė panaikinama. Šalies teisingumo ministras Adelas Nassaras šį žingsnį vadino istoriniu ir teigė, kad anksčiau mirties bausmės grėsmė trukdė Beirutui ekstradicijos būdu susigrąžinti įtariamuosius iš šalių, kuriose ji uždrausta. Paskutinį kartą egzekucija Libane buvo įvykdyta 2004 m. Mirties bausmės panaikinimas buvo vienas iš virtinės dabartinėje Libano parlamento sesijoje svarstomų įstatymų projektų, be kita ko ir daugelį metų diskutuojamo bendrosios amnestijos įstatymo.
Žemės drebėjimo Kolumbijoje aukų skaičius padidėjo iki 181, o daugiau nei 1,3 tūkst. žmonių liko sužeisti, pranešė labiausiai nukentėjusių miestų merai. Daugiausia žūčių užfiksuota vakariniuose Kalio, Pereiros, Manisaleso ir Kvibdo miestuose. Požeminiai 7,4 balo stiprumo smūgiai pirmadienį ryte (vietos laiku) supurtė vakarinę Kolumbijos dalį. Jų epicentras buvo netoli San Chosė del Palmaro Čoko departamente. Drebėjimas įvyko 96 km gylyje. Tarnybos duomenimis, tai stipriausias žemės drebėjimas Kolumbijoje mažiausiai per dešimt metų. Vos prieš kelias dienas pareigas pradėjęs eiti Kolumbijos prezidentas Abelardo de la Espriella šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį ir žadėjo imtis gerai organizuotų gelbėjimo veiksmų.
Per naktinę ataką Ukrainos pietryčių mieste Zaporižioje, kurios metu žuvo 6 žmonės, o dar 19 liko sužeisti, Rusija panaudojo ir balistines raketas iš Šiaurės Korėjos, pranešė Ukrainos prezidentas. Jo teigimu, rusai miestą taip pat atakavo savo raketomis „Cirkon“ ir valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Vakariniame kreipimesi pirmadienį V. Zelenskis buvo paskelbęs įspėjimą dėl Š. Korėjos. Maskva gavo iš Pchenjano papildomų balistinių raketų ir ruošiasi dar vieno Š. Korėjos karių kontingento atvykimui, kalbėjo Ukrainos prezidentas. Šiaurės Korėjos ginklai bendradarbiaujant su Rusija, pasak jo, buvo patobulinti. Dar savaitgalį Ukrainos prezidentas sakė, kad Rusija iš Š. Korėjos gali sulaukti gerokai daugiau karių nei iki šiol manyta. Jo teigimu, jų skaičius gali siekti iki 50 tūkst.
person Marta Kraujelytė (ELTA)
Buvęs JAV jūrų pėstininkas Robertas Gilmanas, kalintas Rusijoje, buvo paleistas dėl humanitarinių priežasčių, pranešė Valstybės departamentas.
Gilmano paleidimas nebuvo mainų dalis, ir jokių kitų nuolaidų nepadaryta. Jo bausmė buvo pratęsta iki 10 metų už smurtą prieš kalėjimo darbuotojus.
Ši administracija toliau sieks, kad būtų paleisti visi Rusijoje neteisėtai sulaikyti amerikiečiai, įskaitant neteisėtai sulaikytą Stepheną Hubbardą.arrow_forward