Praėjus savaitei po incidento Leipcige, dronas sutrikdė ir Hanoverio oro uosto veiklą
Teisėsauga Dronai Aviacija Viešoji tvarka ir saugumas
Hanoveris, rugpjūčio 11 d. (AFP-ELTA).
Praėjus savaitei po to, kai Leipcigo oro uoste buvo aptiktas dronas su sprogmenimis, praėjusią naktį nepilotuojamoji skraidyklė sutrikdė ir Vokietijos Hanoverio oro uosto veiklą, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė policija, daugiau informacijos neatskleisdama.
„Tyrimą dėl antradienį virš Langenhageno oro uosto praskridusio drono perėmė Hanoverio centrinis kriminalinės policijos skyrius“, – naujienų agentūrai AFP pranešė vietos policijos atstovė spaudai.
Ankstyvą antradienio rytą į šiaurę nuo Hanoverio esančio oro uosto kilimo ir tūpimo takai buvo uždaryti 90 minučių, o po to oro uostas pratęsė savo įprastą veiklą, naujienų agentūrai AFP paaiškino oro uosto atstovė spaudai.
Pasak jos, 15-50 minučių buvo atidėti šeši skrydžiai, įskaitant skrydžius į Turkiją, Egiptą, Graikiją ir Ispaniją. Be to, vienas iš Paryžiaus skridęs krovininis lėktuvas buvo nukreiptas į Niurnbergo oro uostą.
Pirmasis apie šį incidentą pranešė savaitraštis „Der Spiegel“, cituodamas vidinį policijos pranešimą, kuriame teigiama, kad „negalima atmesti hibridinės veiklos galimybės“.
Nei valdžios institucijos, nei oro uosto darbuotojai drono nepastebėjo ir jis laisvai skraidė maždaug dvi valandas.
Vokietijos valdžios institucijos terminu „hibridinė ataka“ apibūdina įvairius incidentus, įskaitant sabotažą, šnipinėjimą ir propagandos operacijas, kurių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo ir dėl kurių dažniausiai kaltinama Rusija.
Pasak žurnalo, policijos ataskaitoje daroma išvada, kad „šiuo metu neįmanoma“ susieti Hanoverio incidento su sprogmenimis užtaisytu dronu, kuris praėjusią savaitę buvo rastas Leipcigo oro uoste.
Po incidento Leipcige vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas įspėjo apie „naują grėsmės matmenį“ ir užsiminė apie galimą „hibridinio išpuolio scenarijų“, nei kurio nors asmens, nei valstybės konkrečiai neapkaltindamas.
2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai Vokietija tapo pagrindine Ukrainos karine rėmėja Europoje.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Aukšto rango Vokietijos politikai pareikalavo uždaryti Berlyne veikiantį „Rusijos namų“ kultūros centrą, nes jis, jų teigimu, naudojamas kaip priedanga Rusijos žvalgybai. Europos Parlamento saugumo ir gynybos komiteto pirmininkė, Marie-Agnes Strack-Zimmermann, taip pat paragino uždaryti „Rusijos namus“. Tačiau atsakydamas į tai, Užsienio reikalų ministerijos atstovas atkreipė dėmesį į dvišalius Vokietijos ir Rusijos susitarimus, susijusius su nuosavybės klausimais, ir baiminasi, kad, uždarius „Rusijos namus“, Maskvą galėtų uždaryti ir Gėtės institutą Rusijoje.arrow_forward
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dėl jo pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, buvo paleistas buvęs JAV jūrų pėstininkas Roberto Gilmanas. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ teigė, kad Rusija sutiko paleisti Gilmaną išties humanitariniu pagrindu ir nieko neprašė mainais.arrow_forward