ELTA glaustai: demokratams laikinai vadovaus V. Sinkevičius, iš pareigų traukiasi LTG vadovas
Politika Politinės partijos Įstatymų leidyba Teismo procesai Saulius Skvernelis Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Vilnius, balandžio 10 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 10 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Penktadienį į neeilinį valdybos posėdį susirinkusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ apsisprendė, kad partijai laikinai vadovaus europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Jis pakeis partijai iki šiol vadovavusį Saulių Skvernelį. Tarp svarbiausių dienos akcentų – žinia apie pareigas palikusį pastaruosius ketverius metus valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei vadovavusį Egidijų Lazauską.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ valdyba apsisprendė – partijai laikinai vadovaus Virginijus Sinkevičius. Politikas šiuo metu dirba Europos Parlamente (EP), todėl politinei jėgai vadovaus tiek iš Briuselio, tiek iš Lietuvos. Vis dėlto, ar ateityje visam laikui svarstytų atsisakyti europarlamentaro mandato, V. Sinkevičius neatsakė. Partijos valdyba į laikinojo vadovo pareigas taip pat siūlė skirti parlamentarą Liną Kukuraitį ir demokratų frakcijos Seime seniūną Luką Savicką. Nuolatinį partijos pirmininką tikimasi išrinkti vasarą vyksiančio suvažiavimo metu. Partijos valdyba į neeilinį posėdį susirinko po to, kai politinei jėgai iki šiol vadovavęs Saulius Skvernelis pasitraukė iš pirmininko pareigų. Jis figūruoja Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje. Generalinė prokurorė ketvirtadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Generalinė prokuratūra prašo Lietuvai perduoti Graikijoje sulaikytą vyrą, figūruojantį tyrime dėl Lietuvoje planuoto nužudymo. Graikijos žiniasklaida paskelbė, kad Salonikuose sulaikytas vyras, kaltinamas padėjęs pervesti 5 tūkst. eurų už žmogžudystę, kurią planuota įvykdyti Lietuvoje. Generalinė prokuratūra plačiau šios istorijos nekomentuoja, tačiau patvirtina, jog pateiktas prašymas minėtą asmenį perduoti Lietuvai. Anot Graikijos žiniasklaidos, sulaikytas vyras susijęs su tarptautiniu tyrimu, kurio centre – įtariamas Rusijos šnipų tinklas, planavęs įvykdyti dvi žmogžudystes. Užsienio tinklalapiai praneša, kad praėjusių metų kovą Lietuvos policija užkirto kelią planuotiems nužudymams.
Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, kovą prasidėjo nauja Rusijos informacinių atakų prieš Baltijos valstybes banga. Anot departamento, socialiniuose tinkluose pradėtos kurti separatistinius judėjimus imituojančios grupės. Tarp jų – ir „Tik Tok“ grupė apie „Klaipėdos liaudies respubliką“. Nurodoma, kad ši informacinė ataka panaši į kitas pastaraisiais metais prieš Lietuvą įgyvendintas informacines operacijas – talpinama dirbtinio intelekto sugeneruota vaizdo medžiaga, o jos aprašyme pateikiama dezinformacija ir agresyvią Rusijos politiką tariamai pagrindžiančios istorinių įvykių interpretacijos. VSD pažymi, kad separatizmo kurstymas yra vienas iš Rusijos režimo aktyviai taikomų metodų, kuriuo siekiama destabilizuoti situaciją kitose valstybėse ir stiprinti jose Rusijos įtaką. Informacinės atakos, per kurias sukuriamos tariamų separatistinių judėjimų grupės socialiniuose tinkluose, yra viena iš šio metodo išraiškų.
Už mažametės mergaitės pagrobimą ir kitus prieš ją įvykdytus nusikaltimus kalintį Gediminą Filipavičių prokuratūra siūlo nuteisti dar vienoje baudžiamojoje byloje ir skirti jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Per posėdį Kauno apylinkės teisme prokuroras paprašė pripažinti G. Filipavičių kaltu dėl 12 nusikaltimų. Didžioji dalis inkriminuotų nusikaltimų yra seksualinio pobūdžio. Šioje byloje vyrui pareikšti kaltinimai dėl pilnamečių moterų išžaginimo, seksualinio prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti, neteisėto laisvės atėmimo, taip pat neteisėto laisvės atėmimo, kai panaudojamas smurtą arba sukeliamas pavojus nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba nukentėjęs asmuo nelaisvėje laikomas ilgiau nei 48 valandas. Vyras taip pat kaltinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir neteisėtu disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Viena nukentėjusioji yra Lietuvos pilietė, kita – atvykėlė iš Ukrainos. Moterys buvo įkalintos garažuose 2023 m. Dvi moterys šioje byloje yra pareiškusios 15 ir 25 tūkst. eurų civilinius ieškinius. Jeigu vyras bus pripažintas kaltu, šie pinigai gali būti iš jo priteisti. Nusikaltimai prieš moteris buvo išaiškinti, pareigūnams tiriant mergaitės pagrobimą Kaune.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Šalių susitarimu pareigas paliko pastaruosius ketverius metus valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) vadovavęs Egidijus Lazauskas. Apie tai penktadienį pranešė įmonė. Iki kol bus išrinktas ir paskirtas naujas generalinis direktorius, bendrovei laikinai vadovaus LTG finansų direktorius Arūnas Rumskas, dalį funkcijų laikinai taip pat atliks strategijos bei verslo vystymo direktorius Vytautas Radzevičius. Anot LTG grupės valdybos pirmininko Roberto Vyšniausko, įmonė žengia į naują plėtros etapą, kai pasikeitusi saugumo aplinka reikalauja stiprinti LTG vaidmenį atsparumo ir gynybos srityje, tam peržiūrima bendrovės strategija ir valdysenos modelis. Tai – pastaruoju metu ne pirmas pasikeitimas šalies susisiekimo įmonių vadovybėje, šiuo metu formuojama nauja Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba, bus ieškoma naujo oro uostų vadovo, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ir „Oro navigacijos“ vadovų.
Neseniai paskelbusi apie naują kryptį, Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ pranešė nuo gegužės mėnesio stabdanti skrydžius maršrutu Kaunas–Ryga. Bendrovės teigimu, toks sprendimas priimtas įvertinus maršruto komercinę naudą ir dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose didėjančias kuro sąnaudas. Anot „airBaltic“ tinklo valdymo viceprezidento Manto Vrubliausko, kuro sąnaudos išaugo tiek, kad įmonė nusprendė sustabdyti maršrutą, nei didinti bilietų kainas. Bendrovė teigia, kad stabilizavusis degalų kainoms, bus ieškoma naujų galimybių toliau plėsti veiklą ir pasiūlyti naujų maršrutų.
Registrų centras sprendžia, ar degalinių tinklą „Jozita“ valdančios bendrovės, per rinkimus finansiškai rėmusios „Nemuno aušrą“, atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Tai sprendžiama kovą Seimo nariui konservatoriui Mindaugui Lingei institucijų paprašius įvertinti, ar įmonė tinkamai vykdo finansinių ataskaitų auditą, taip pat įmonės pateiktų ataskaitų turinį. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad „Jozita“ Registrų centrui galimai netinkamai teikė finansines ataskaitas, nes kone kasmet vietoje privalomojo atlikti metinio įmonės finansinio audito pateikiamas įmonės vadovo Jono Jokubauskio pasirašomas sakinys: „Jozita“ pagrindinis akcininkas Jonas Jokubauskis dirba direktoriumi, todėl auditorių atskaitomybės auditui savininkai nesamdys. Parlamentaras nurodė, jog pagal įstatymus juridiniai asmenys privalo rengti metines finansines ataskaitas, o tam tikrų, nustatytus kriterijus viršijančių juridinių asmenų finansinės ataskaitos privalo būti audituojamos. Finansų ministerija, įvertinusi parlamentaro pateiktą informaciją ir įstatyme nurodytus kriterijus, tvirtino, kad „Jozitai“ „metinių finansinių ataskaitų auditas yra ne pasirinkimas, o įstatymu nustatyta pareiga“.
Šalies pensijų kaupimo bendrovės pradėjo išmokėti antroje pakopoje sukauptas lėšas tiems gyventojams, kurie per pirmą metų ketvirtį pateikė prašymus leisti pasitraukti iš kaupimo. Tai reiškia, kad šiomis dienomis gyventojai gauna visas pensijų fondams pervestas sumas ir jų uždirbtą investicinę grąžą. Kaip Eltai nurodė SEB ir „Swedbank“ pensijų kaupimo bendrovės, šiomis dienomis prašymus pateikusiems klientams išmokėta didžioji dalis sukauptų lėšų. „SEB investicijų valdymo“ duomenimis, įmonės išmokamos sumos yra labai įvairios – svyruoja nuo kelių eurų iki daugiau nei 100 tūkst. eurų. Pensijų kaupimo bendrovės pirmo metų ketvirčio prašymus leisti pasitraukti iš kaupimo patenkinti ir visas lėšas išmokėti planuoja iki balandžio 15 d.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Pakistane prasideda taikos derybos tarp Teherano ir Vašingtono delegacijų vasario 28 d. JAV ir Izraelio Irane pradėtam karui užbaigti. Prieš išvykdamas į Islamabadą JAV viceprezidentas J. D. Vance\'as perspėjo Iraną „neapgaudinėti“ Vašingtono, tačiau išreiškė viltį, kad derybos duos teigiamą rezultatą. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Iraną derybose atstovaus užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas. Pagrindiniai diskusijų objektai yra Irano faktiškai vykdoma strateginio Hormuzo sąsiaurio kontrolė, JAV reikalavimai, kad Iranas atsisakytų sukauptų itin prisodrinto urano atsargų, ir Teherano siekis užkirsti kelią tolesnėms JAV bei Izraelio atakoms.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas pareiškė, kad artėjama prie susitarimo su Rusija karui užbaigti. Kyrylo Budanovas teigė įžvelgiantis pažangą siekiant galimo taikos susitarimo su Kremliumi, ir kartu pridūrė, jog karo užbaigimas gali ilgai netrukti. Jis pripažino, kad abi pusės kol kas išlaiko „maksimalistines“ pozicijas JAV tarpininkaujamose derybose, tačiau nurodė esąs įsitikinęs, jog, ieškodamos kompromiso, jos priartės viena prie kitos. K. Budanovas visgi atsisakė paaiškinti, kaip galėtų atrodyti galimas kompromisas dėl pačio sudėtingiausio klausimo derybose – rytinių Ukrainos teritorijų.
JAV prezidentas sekmadienį Vengrijoje vyksiančiuose Vengrijos parlamento rinkimuose ragino balsuoti už Viktorą Orbaną. Donaldas Trumpas nacionalistinių pažiūrų dabartinį Vengrijos premjerą vadino „draugu, kovotoju ir nugalėtoju“ ir jam išreiškė „visapusišką palaikymą“. Paramą dėl demokratijos nuosmukio ir teisinės valstybės principų ardymo Europos Sąjungos kritikuojamam V. Orbanui šią savaitę savo vizitu pademonstravo ir JAV viceprezidentas J. D. Vance\'as. Vengrijos rinkėjų apklausos rinkimuose prognozuoja pergalę opozicijos kandidato Peterio Magyaro partijai, kuri užbaigtų 16 metų trukusį V. Orbano valdymą.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir popiežius Leonas XIV paragino siekti taikos pasaulyje, pabrėždami, kad taikos siekis yra pareiga ir būtinybė.
E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzija visuomet bus už dialogą, teisingumą ir broliškumą tarp tautų, o Vatikanas išreiškė viltį, kad atsižvelgiant į konfliktus pasaulyje, taikus sambūvis bus atkurtas dialogu ir derybomis.
Pagrindinė pokalbių tema buvo "krizės Artimuosiuose Rytuose sprendimas", ypač daug dėmesio esą turėjo būti skirta Libanui, kur Izraelio suduoti mirtini smūgiai sukėlė grėsmę šią savaitę sudarytoms JAV ir Irano paliauboms.arrow_forward
Olegas Rolduginas, „Novaja Gazeta“ žurnalistas, kuris rašė apie aukščiausių Rusijos pareigūnų korupciją, buvo suimtas ir sulaikytas iki 2026 m. gegužės 10 d. Rusijos teismo.
Šis sprendimas priimtas praėjus dienai po to, kai policija surengė reidą laikraščio būstinėje Maskvoje.
Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ) ragina nedelsiant paleisti O. Rolduginą į laisvę.arrow_forward
Dauguma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos narių palaiko Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, teigia politinės jėgos pirmininkas, europarlamentaras Aurelijus Veryga.
Nepaisant to, pastabų ir pasiūlymų dabartiniam poligono įstatymo projektui LVŽS turi, įskaitant kompensacijų suvienodinimą ir galimybę gauti ekvivalentą miškui kitoje valstybės vietoje.
Pagal projektą, Kapčiamiesčio poligonas būtų padalintas į dvi funkcines zonas, skirtas manevravimui ir kovinio šaudymo šaudykloms, sudarant 14,6 tūkst. hektarų plotą.arrow_forward