Rusijos teismas skyrė kardomąjį kalinimą „Novaja Gazeta“ žurnalistui
Teisėsauga Korupcija Valstybės represijos Žmogaus teisės Rusija
Maskva, balandžio 10 d. (AFP-ELTA).
Rusijos teismas penktadienį skyrė kardomąjį suėmimą iki gegužės 10 d. nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistui, praėjus dienai po to, kai policija surengė reidą laikraščio būstinėje Maskvoje.
Olegas Rolduginas buvo suimtas ketvirtadienį. Jis rašė apie įtariamą korupciją tarp aukščiausių Rusijos pareigūnų, įskaitant buvusį prezidentą Dmitrijų Medvedevą ir Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą.
„Maskvos Tverės rajono teismas nurodė Olegui Vladimirovičiui Rolduginui skirti kardomąjį kalinimą iki 2026 m. gegužės 10 d.“, – „Telegram“ tinkle pranešė Maskvos teismų tarnyba.
„Tyrėjai mano, kad O. Rolduginas ir nenustatyti asmenys neteisėtai rinko ir skelbė kompiuterinę informaciją su asmens duomenimis“, – sakoma joje.
O. Rolduginas per penktadienį vykusį teismo posėdį savo kaltės nepripažino, pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Vaizdo įraše buvo matyti, kaip jis stovi teisme vilkėdamas džemperį su gobtuvu ir paltą, jo akys nuleistos, o veido išraiška prislėgta.
Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ) paragino nedelsiant paleisti O. Rolduginą į laisvę.
Nuo 2022 m. vasario, pradėjusi karą Ukrainoje, Rusija ėmėsi represijų prieš nepriklausomas žiniasklaidos priemones.
Nuo karo pradžios „Novaja Gazeta“ sumažino leidybos apimtis Rusijos viduje. Tais pačiais metais valdžios institucijos panaikino laikraščio veiklos licenciją.
Tuometinis laikraščio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas 2021 m. kartu su Filipinų žurnaliste Maria Ressa gavo Nobelio taikos premiją už „pastangas apsaugoti žodžio laisvę“.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis ragina Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją nutraukti darbo sutartį su žurnaliste Rita Miliūte, kuri per protestą parodė vidurinį pirštą.
Reikalavimą jis argumentavo, jog žurnalistės gestas peržengia visus etikos ribas ir todėl ji neturėtų būti tęsti pranešimų LRT eteryje.
Vilniaus policija pranešė pradėjusi administracinę teiseną dėl žurnalistės elgesio, kuris gali užtraukti baudą nuo 30 iki 140 eurų arba draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose.arrow_forward
Prieš taikos derybas su Jungtinėmis Valstijomis, Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas nurodė sąlygas derybų pradžiai: paliaubos Libane ir įšaldyto Irano turto atblokavimas.
Derybos turėtų vykti Pakistane, kur laukiama JAV viceprezidento JD Vance'o.
Vašingtonas ir Teheranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų po daugiau nei penkias savaites trukusio karo, tačiau įšaldyto Irano turto atblokavimas iki šiol nebuvo įvardijamas kaip sąlyga derybų pradžiai.arrow_forward
Venesuelos opozicija penktadienį paragino surengti prezidento rinkimus, nes pasibaigė teisiškai nustatytas 90 dienų laikotarpis, per kurį turėjo būti surengtas balsavimas dėl nušalinto lyderio Nicolo Maduro pakeitimo. Buvusi Maduro viceprezidentė Delcy Rodriguez buvo prisaikdinta laikinąja prezidente sausio 5 d., praėjus dviem dienoms po to, kai Maduro buvo išskraidintas iš Venesuelos į Niujorką. Venesuelos konstitucijoje sakoma, kad „laikinai nesant Respublikos prezidento, jo pareigas iki 90 dienų eina vykdomasis viceprezidentas; šis laikotarpis Nacionalinės Asamblėjos sprendimu gali būti pratęstas dar 90 dienų“.arrow_forward
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir popiežius Leonas XIV paragino siekti taikos pasaulyje, pabrėždami, kad taikos siekis yra pareiga ir būtinybė.
E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzija visuomet bus už dialogą, teisingumą ir broliškumą tarp tautų, o Vatikanas išreiškė viltį, kad atsižvelgiant į konfliktus pasaulyje, taikus sambūvis bus atkurtas dialogu ir derybomis.
Pagrindinė pokalbių tema buvo "krizės Artimuosiuose Rytuose sprendimas", ypač daug dėmesio esą turėjo būti skirta Libanui, kur Izraelio suduoti mirtini smūgiai sukėlė grėsmę šią savaitę sudarytoms JAV ir Irano paliauboms.arrow_forward