link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/elta-glaustai-atsistatydino-ruginienes-vyriausybe-4650002  content_copy email

ELTA glaustai: atsistatydino Ruginienės Vyriausybė

Politika Vyriausybės formavimas Lietuvos ekonomika Kriminaliniai įvykiai Inga Ruginienė Gitanas Nausėda Lietuva

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 23 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį atsistatydino Ingos Ruginienės vadovaujama XX Vyriausybė. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė tai patvirtinantį dekretą, kuriame pavedė ministrų kabineto nariams laikinai eiti pareigas. Tarp svarbiausių šalies aktualijų ir žinia, kad Lietuva pasauliniame konkurencingumo reitinge nukrito iš 21 vietos į 34-ąją.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Atsistatydino beveik devynis mėnesius dirbusi I. Ruginienės vadovaujama XX Vyriausybė. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė tai numatantį dekretą, kuriame taip pat pavedė ministrų kabinetui laikinai tęsti darbą. Laikinąją ministre pirmininke prezidentas paskyrė I. Ruginienę. Ji po atsistatydinimo žurnalistams sakė darbus užbaigianti „iškelta galva ir ramia širdimi“. G. Nausėdos susitikimas su deleguojamu naujuoju kandidatu į premjerus Mindaugu Sinkevičiumi įvyks trečiadienį, per Jonines, o jo kandidatūros pateikimas Seime planuojamas ketvirtadienio pavakarę.

Vokiečių žiniasklaida skelbia, kad Lietuvoje sulaikyta 17-metė vokietė, įtariama prieš penkis mėnesius Vokietijos Kastropo-Raukselio mieste nužudžiusi bendraamžį. Angela R. sulaikyta Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kriminalinei policijai bendradarbiaujant su Lietuvos institucijomis, pranešė vokiečių policija, kuria remiasi portalas „Focus online“. Nepilnametės sulaikymo faktą Eltai antradienį patvirtino Lietuvos generalinė prokuratūra. Atsakyme Eltai rašoma, kad minimas asmuo yra sulaikytas Lietuvoje. Jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ikiteisminis tyrimas tuo metu atliekamas Vokietijoje. Bus sprendžiamas asmens perdavimo Vokietijai klausimas pagal Europos arešto orderį. Sprendimą šiuo klausimu priims Vilniaus apygardos teismas. Mergina įtariama sausio 14 d. klastingai ir planuotai peiliu nužudžiusi bendraamžį moksleivį. Ji sulaikyta pagal Europos arešto orderį ir turėtų būti išduota Vokietijai, skelbia Vokietijos prokuratūros atstovas. Prieš kelias savaites „Focus online“ pranešė, kad nužudyto Onuro šeima paskelbė skirsianti 20 tūkst. eurų už informaciją, kuri padės sučiupti besislapstančią įtariamąją.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Pasauliniame konkurencingumo reitinge Lietuvai per metus nukritus 13 pozicijų – iš 21 vietos į 34-ąją, laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas to nesieja su parlamento pernai priimta mokesčių reforma. Pernai Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuria nuo šių metų pakeltas pelno mokestis, pakeistas nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų apmokestinimas, įvesti nauji mokesčiai, šias pajamas nukreipiant gynybai. Tiesa, finansų ministro manymu, pakeitimai buvo švelnūs ir neturėjo esminės įtakos šalies konkurencingumo indeksui. Kasmetiniame Šveicarijoje įsikūrusio Tarptautinio vadybos plėtros instituto (IMD) konkurencingumo reitinge, kuriame vertinamos 70 valstybių, Lietuva šiemet atsidūrė 34 vietoje, iš viso surinkusi 67,3 balus iš 100. Tai – prasčiausias rezultatas per penkerius metus, 2024 m. šalis užėmė 30 vietą, 2023 m. – 32 vietą, 2022 m. – 29. Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuva buvo vienintelė, kuri šiemet reitinge nukrito – Estija pakilo penkiomis pozicijomis į 28 vietą (pernai – 33 vietoje) ir surinko 70,5 balus, Latvija, nors vis dar yra žemiau nei Lietuva, pakilo trimis pozicijomis, iš 38 į 35 vietą (surinko 67,2 balus). Lenkija pakilo 11 pozicijų – iš 52 į 42 (šiemet surinko 64,1 balą). Vertindamas reitingo rezultatus, asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas tikino, kad apie šiuos iššūkius verslas įspėjo pernai šalyje ruošiant mokesčių pakeitimus.

Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą buvusio socialdemokratų premjero Gintauto Palucko iš dalies valdomai įmonei „Garnis“, taip pat areštavo bendrovės turtą. Pirmos instancijos teismo, kurio sprendimą dar galima skųsti Apeliaciniam teismui, nutartyje teigiama, jog bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir yra laikytina nemokia. Pasak nutarties, „Garnio“ mokestinė nepriemoka sudaro 19,6 tūkst. eurų, „Sodros“ duomenimis, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas. Remiantis bendrovės balansu, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. iki metų pabaigos „Garnis“ turėjo 10,79 tūkst. eurų turto, tuo metu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 47,67 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį „Garnis“ negavo pelno, antstolių informacinės sistemos duomenimis, įmonės atžvilgiu pradėtas priverstinis daugiau nei 9 tūkst. eurų išieškojimas. Valstybinė mokesčio inspekcija (VMI) teismui nurodė, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas yra nerezultatyvus. Teismas bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė Vytautą Skulščių, jam nustatė 5,76 tūkst. eurų (penkių minimalių atlyginimų dydžio) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Įsigaliojo sutartis dėl dalies Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo infrastruktūros vystymo, pradedami statybos darbai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Antradienį taip pat paskelbta apie antrojo etapo A dalies projekto vystytojai „Rudina“ skirtą Europos investicijų banko (EIB) ir „Swedbank“ finansavimą – kiekviena iš institucijų suteikia po 100,37 mln. eurų paskolą. Iki šiol antrojo etapo A dalies teritorijoje vyko parengiamieji žemės darbai, buvo tvarkoma techninė dokumentacija. Darbus šiame etape atliks „Conres“, „INVL Asset Management (INVL) ir „Fegda“ įmonių konsorciumas, kuriame „Conres“ ir „Fegda“ atsakingi už projekto įgyvendinimą, priežiūrą bei valdymą, o INVL yra projekto finansinis partneris. Šio projekto įgyvendinimui konsorciumas įkūrė specialios paskirties bendrovę „Rudina“. Visa antrojo projekto etapo A dalies vertė siekia 487,61 mln. eurų (su PVM), įsipareigojimai numatyti 15 metų laikotarpiui. Šiuo metu objekte dirba maždaug 60 žmonių, pradėjus aktyviąją stadiją komandą planuojama didinti. Dabar 52 hektarų teritorijoje yra atlikta apie 70 proc. žemės darbų, numatyta, kad „Conres“ Rūdninkų poligone pastatys 27 kariuomenės poreikiams pritaikytus statinius, kurių bendras plotas sudarys beveik 94 tūkst. kvadratinių metrų. Taip pat teritorijoje numatyta įrengti rikiuočių aikštę, transporto priemonėms ir karinei technikai skirtas aikštes, dirbtuves, administracijos pastatą, karininkų ramovę, sraigtasparnių zoną bei kitus gerbūvio bei saugumo užtikrinimo objektus.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV ir Iranas susitarė sudaryti darbo grupes branduolinės programos ir sankcijų klausimu, teigia Teheranas. Dvi jų užsiims Irano branduolinės programos klausimu ir sankcijų Iranui panaikinimu, o kitos dvi bus skirtos Irano atstatymui ir ekonominei plėtrai bei susitarimo stebėsenai ir įgyvendinimui, antradienį pranešė valstybinė Irano naujienų agentūra IRNA. Vašingtono ir Teherano delegacijos sekmadienį ir pirmadienį Šveicarijoje derėjosi dėl ilgalaikio taikos sprendimo. Abi pusės susitarė dėl taikos susitarimo regione įgyvendinimo plano ir sukurti ryšio kanalą, kad būtų išvengta nesusipratimų ar incidentų Hormuzo sąsiauryje ir užtikrinta saugi laivyba, pranešė tarpininkai.

Ukraina Jungtinėse Tautose (JT) perspėjo Rusiją „nešdintis, kol ne vėlu“. Ukrainos ambasadorius JT Andrijus Melnykas kalbėdamas Saugumo Tarybos posėdyje griežtai įspėjo Rusiją, kad Maskvos kontrolė okupuotose Ukrainos teritorijose ilgai nesitęs ir kad Kyjivas gali persvarstyti savo pasiūlymą dėl paliaubų, jei JT ir toliau laikysis „principu „palaukim ir pamatysim“ pagrįsto požiūrio“, pranešė Ukrainos spauda. A. Melnykas teigė, kad Ukraina „iš esmės pakeitė Rusijos karo eigą“, pažymėdamas, kad net Rusijos kariniai tinklaraštininkai dabar pripažįsta, jog Maskva negali laimėti. Jis teigė, kad beveik 40 proc. Rusijos naftos perdirbimo gamyklų buvo sugadintos ir nebegali aprūpinti šalies karinės kampanijos.

Europos Sąjungos (ES) gynybos komisaras Andrius Kubilius pareiškė, kad, Vašingtonui svarstant galimybę sumažinti žemyne dislokuotų savo karinių pajėgų kiekį, Europai tenka „neatidėliotinas iššūkis“ pakeisti JAV ginkluotę. Praėjusią savaitę Pentagono vadovas Pete\'as Hegsethas paskelbė, kad per pusę metų bus peržiūrėtos Europoje dislokuotos JAV pajėgos, o tai, pasak A. Kubiliaus, gali lemti, jog Vašingtonas didžiausius savo pajėgumus perkels į kitus pasaulio regionus. Eurokomisaro vertinimu, tai reiškia, kad Europa privalo nedelsiant rasti būdų pakeisti JAV strateginius pajėgumus ir sunkiąją ginkluotę. Remdamasis Vokietijos Kylio instituto skaičiavimais, A. Kubilius įspėjo, kad „strategines spragas“ užpildyti gali kainuoti apie 500 mlrd. eurų.

person Vygantas Tuzas (ELTA)