ES pirmą kartą Briuselyje priėmė Talibano pareigūnus
Politika Diplomatija Migracija Tarptautiniai santykiai Europos Komisija
Briuselis, birželio 23 d. (dpa-ELTA).
Antradienį Briuselyje Europos Komisija (EK) priėmė Talibano atstovus –pirmą kartą nuo grupuotės sugrįžimo į valdžią Afganistane prieš penkerius metus.
Per derybas daugiausia dėmesio skirta Afganistano piliečių deportacijoms iš Europos Sąjungos (ES).
Susitikimas, kurį EK apibūdino kaip darbo lygmens, buvo skirtas palengvinti Afganistano piliečių, padariusių sunkius nusikaltimus arba keliančių grėsmę saugumui, grąžinimą, teigė pareigūnai.
Afganistano užsienio reikalų ministerija vizitą pavadino „istorine kelione“ ir teigė, kad šalys surengė „produktyvias derybas“. Svarbiausias dėmesys, anot ministerijos, buvo skirtas atnaujinti visapusiškas konsulines paslaugas Europoje gyvenantiems afganistaniečiams.
ES vykdomoji valdžia gegužės mėnesį pakvietė Afganistano atstovus į Briuselį, kai 20 ES ir Šengeno šalių paprašė paramos koordinuojant deportacijas į Afganistaną. Pasak EK, diskusijose taip pat dalyvavo 15 valstybių narių atstovai. Vizitas įvyko po pirmojo Talibano atstovų ir ES pareigūnų susitikimo Kabule sausio mėnesį.
Deportacijos į Afganistaną tebėra vertinamos itin prieštaringai po Talibano sugrįžimo į valdžią 2021 metais. Grupuotė buvo izoliuota tarptautiniu mastu dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant apribojimus moterims ir mergaitėms, savavališkus suėmimus, įtariamus kankinimus ir spaudos laisvės suvaržymus.
Gegužės mėnesį JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas pareiškė susirūpinimą dėl kelių Europos šalių planų padidinti deportacijų į Afganistaną skaičių. Jis įspėjo, kad tai gali susilpninti žmogaus teisių apsaugą ir kelti pavojų žmonėms.
ES: derybos nereiškia pripažinimo
EK pabrėžia, kad derybos nereiškia politinio Talibano pripažinimo, nes ji nelaiko talibų vyriausybės teisėta Afganistano vyriausybe. Pasak EK, diskusijose dalyvavo žemesnio lygio pareigūnai, o ne politiniai lyderiai.
Talibano atstovų ir ES pareigūnų susitikimas Europoje yra labai jautrus klausimas. Kritikai perspėja, kad Talibano vadovybė šalyje jį gali pavaizduoti kaip diplomatinį proveržį.
Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime\'as Prévot prieštaravo Talibano atstovų pakvietimui į Briuselį. Nepaisant to, Belgija, kaip ES institucijas priimanti šalis, išdavė penkias vienos dienos vizas.
Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių Afganistane klausimais Richardas Bennettas pareiškė, kad „susitikimas su Talibanu Briuselyje įžeistų afganistaniečius, (ypač) moteris“.
Europa siekia sugrąžinti daugiau afganistaniečių
Europos šalys, kurios pateikė peticijas dėl derybų, įskaitant Vokietiją, Švediją ir Italiją, praėjusiais metais teigė, kad tik apie 2 proc. ES gyvenančių afganistaniečių, kuriems 2024 m. buvo išduoti grąžinimo orderiai, buvo iš tikrųjų išsiųsti atgal.
Vokietija plečia savo dvišalius techninio lygio kontaktus su Talibanu. Šią savaitę Berlynas patvirtino, kad į šalį bus leista atvykti iki keturių papildomų Talibano diplomatų, padėsiančių patikrinti tapatybes ir išduoti kelionės dokumentus.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderas Dobrindtas savaitgalį pakartojo, kad Vokietija ketina padidinti deportacijų į Afganistaną skaičių. Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai teigė, kad ateityje gali būti įmanoma surengti iki trijų užsakomųjų skrydžių per mėnesį.
Austrija taip pat vedė technines derybas su Talibanu. Austrijos vidaus reikalų ministerijos delegacija į Afganistaną keliavo 2025 m. pradžioje, o Talibano atstovai praėjusį rugsėjį lankėsi Vienoje. Norvegija pakvietė Talibano atstovus deryboms dar 2022 metais.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, atvykęs į Abu Dabį, pareiškė, kad jokia šalis negali nustatyti rinkliavų ar mokesčių Hormuzo sąsiauryje - gyvybiškai svarbiame vandens kelyje.
M. Rubio pradėjo kelionę po Persijos įlankos valstybes, siekdamas parodyti solidarumą su sąjungininkėmis, nukentėjusiomis per Irano atsakomąją kampaniją. Abu Dabis yra jo kelionės pirmasis sustojimas.
Jis siekia nuraminti JAV sąjungininkes po to, kai JAV ir Iranas pasirašė pradinį susitarimą užbaigti karą, ir yra pirmasis aukšto rango JAV pareigūnas, atvykęs į regioną po šio susitarimo pasirašymo.arrow_forward
Libano ir Izraelio atstovai susitiko Vašingtone, siekdami užtikrinti ilgalaikes paliaubas tarp šių šalių. Tarpininkaujančios JAV siekia visapusiško susitarimo, kad būtų nutrauktas Izraelio karas su Irano remiama „Hezbollah“ grupe Libane. Neseniai sudarytas Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas numato kovų Libane nutraukimą ir kuriamas naujas mechanizmas, padėsiantis greičiau sumažinti įtampą, kai įvyksta atakos.arrow_forward
Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) planuoja evakuoti daugiau nei 11 tūkst. jūreivių iš Artimųjų Rytų, vadovaudamasi JAV ir Irano susitarimu nutraukti karo veiksmus.
Operacija vyks glaudžiai bendradarbiaujant su Iranu, Omanu, kitomis Persijos įlankos valstybėmis, JAV ir laivybos pramone.
TJO generalinis sekretorius Arsenio Dominguezas griežtai pasmerkė atakas prieš civilinę laivybą ir pagerbė 14 jūreivių, žuvusių per konfliktą.arrow_forward
Danijos vyriausybė nusprendė dalyvauti tarptautinėje misijoje, kurią organizuoja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, skirta atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje.
Danija į misiją siųs vertėjų grupę, dronų pajėgumus, štabo karininkus ir pasitelks savo ekspertines žinias kibernetinio saugumo srityje.
Misijos tikslas - sustiprinti jūrų saugumą ir užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje ir Raudonojoje jūroje, o įstatymą, kuris tai numato, tikimasi priimti iki savaitės pabaigos.arrow_forward