ELTA glaustai: antrasis derybų dėl koalicijos raundas, VRM praneša apie galimas Rusijos provokacijas
Politika Lietuva Hormuzo sąsiauris Koalicijos Nacionalinis saugumas Karinės operacijos Lietuvos socialdemokratų partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Vilnius, birželio 11 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 11 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Ketvirtadienį tęsiasi diskusijos dėl koalicijos – Seime dėl darbo valdančiojoje daugumoje derasi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija paskelbė, jog Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos šalyse. Dėl to imtasi veiksmų kritinės infrastruktūros apsaugai užtikrinti. Parlamentas savo ruožtu pritarė siūlymui siųsti Lietuvos karius į jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje, tačiau atmetė Donatos Kabelkės kandidatūrą į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinės direktorės pareigas.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Seime – antrasis derybų raundas dėl koalicijos. Derėtis susirinko LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei LVŽS atstovai. Trečiadienį Vilniuje jau vyko pirmasis dvišalis socialdemokratų ir demokratų derybinių grupių susitikimas. Per jį demokratai išsakė, kad galėtų vadovauti keturioms ministerijoms. Vis tik socdemai šiuo klausimu yra skeptiški ir sako, kad tokių lūkesčių tenkinti negali. Taip pat paaiškėjo, kad demokratai specifiškai taikosi į Aplinkos, Žemės ūkio, Energetikos bei Užsienio reikalų ministerijas. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms kol kas tebevadovauja „aušriečių“ deleguoti ministrai, tačiau keičiantis koalicijai šios kėdės atsilaisvins. Žiniasklaida skelbė, esą aplinkos ministru demokratai matytų parlamentarą Tomą Tomiliną, o žemės ūkio ministru – Seimo narį Kęstutį Mažeiką.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Reaguojant į tai, imtasi papildomų veiksmų svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti. Pasak ministerijos, pastaruoju metu Rusija skleidžia nepagrįstus teiginius, esą Baltijos valstybės leidžia naudotis savo oro erdve ar teritorija kitų valstybių veiksmams prieš Rusiją. Taip esą siekiama nukreipti dėmesį nuo nesėkmių fronte ir paveikti Ukrainos sąjungininkų ryžtą toliau teikti paramą Kyjivui. Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budintys kariai pradėjo teikti paramą Viešojo saugumo tarnybai (VST), taip užtikrinant kai kurių kritinės infrastruktūros objektų apsaugą.
Seimas pritarė siūlymui siųsti Lietuvos karius į jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje. Už tokį siūlymą balsavo 77 parlamentarai, 11 buvo prieš, o dar 6 susilaikė. Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje. Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.
Seimas nepritarė Donatos Kabelkės kandidatūrai į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinės direktorės pareigas. Už jos kandidatūrą slapto balsavimo metu balsavo 28 parlamentarai, 43 pasisakė prieš, o dar 18 susilaikė. Tiesa, dar iki slapto balsavimo dėl minėtosios kandidatės Seimo posėdžių salėje virė karštos diskusijos. Pasisakantys prieš D. Kabelkės skyrimą LGGRTC vadove pagrindiniu motyvu įvardijo kompetencijos stoką istorinės atminties lauke.
Vyriausybė pritarė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) reorganizavimui. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavesta iki rugpjūčio 1 d. parengti ir Vyriausybei pateikti su departamento reorganizavimu susijusių įstatymų pakeitimo projektus. Kaip nurodoma SAM dokumente Vyriausybei, rengdama įstatymo projektus, ministerija įvertins alternatyvas ir pateiks pasiūlymus dėl konkretaus pertvarkos varianto, atsižvelgiant į visų visuomenės sveikatos srityje veikiančių įstaigų funkcijas, siekiant sutelkti išteklius ir stiprinti priklausomybių prevencijos, gydymo ir žalos mažinimo politikos įgyvendinimą. Konkretus departamento reorganizavimo modelis bus nustatytas rengiant įstatymų pakeitimus ir įvertinus galimas pertvarkos alternatyvas.
Šiemet oro gynybai papildomai numatyta skirti apie 800 mln. eurų, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo teigimu, visi įsigijimai bei pirkimų projektai yra sudėlioti taip, kad atitiktų prioritetines valstybės sritis, kurios yra oro gynyba ir divizija. Kaip skelbta, pernai lapkritį Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, jog Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST). Taip pat siekdama iki 2030 m. išvystyti nacionalinę diviziją, Lietuva nuosekliai stiprina ne tik kovinius pajėgumus, bet ir jų pagrindą sudarančią logistikos, transporto ir aprūpinimo sistemą.
Apeliacinis teismas į Baltarusiją išvykusiam Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, byloje dėl finansinių nusikaltimų skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo, jis turės būti vykdomas. Teismas konstatavo, kad A. Kandrotas-Celofanas ir kiti nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. nutarė įsigyti iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams bei dalį įsigytų naftos produktų realizuoti panaudojant fiktyvius bendrovės dokumentus. Bylos duomenimis, nenustatytos kilmės pinigais buvo įsigytos 25 tonos naftos produktų už maždaug 230,7 tūkst. eurų su nuliniu PVM tarifu, juos į Lietuvą atgabeno kito nuteistojo byloje vadovaujamos bendrovės vilkikai.
Apeliacinis teismas nutarė, kad buvęs parlamentaras ir buvęs Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas buvo pagrįstai nuteistas „čekiukų“ byloje. Teismas pakoregavo anksčiau priimtą sprendimą byloje, tačiau nutarė, jog politikas lieka pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Nuspręsta sumažinti A. Vyšniauskui skirtą piniginę baudą nuo 7,5 iki 6,5 tūkst. eurų, tačiau teismas nutarė palikti galioti buvusiam parlamentarui pritaikytą draudimą trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo iš karto, jis gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, kuria draudžiama nuteistiesiems už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, taikyti lygtinį paleidimą, prieštarauja Konstitucijai. KT vertinimu, toks teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus – tai yra ne tik nubausti asmenį už nusikaltimus, jį izoliuojant nuo visuomenės, bet ir nusikaltusį asmenį resocializuoti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Po šio KT nutarimo paskelbimo visi asmenys, atliekantys bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui, įgyja teisę pretenduoti į lygtinio paleidimo galimybę ir individualios situacijos vertinimą. Teismas tokį sprendimą priėmė, išnagrinėjęs už paauglių seksualinį išnaudojimą kalinčio buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio individualųjį skundą, kuriuo nuteistasis siekė, kad jam ir kitiems už panašaus pobūdžio nusikaltimus asmenims būtų taikomas lygtinis paleidimas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė padidinti visas tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, tai – pirmasis palūkanų normos kėlimas per trejus metus. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus padidintos iki atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc. Palyginti su šių metų kovo prognozėmis, ekspertai padidino 2026 ir 2027 metų pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozę dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio, kuris, jų vertinimu, iš dalies persiduos maisto, prekių ir paslaugų kainų infliacijai. „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad rinkos iš anksto buvo pasiruošusios tokiam ECB sprendimui ir įskaičiavusios jo poveikį, tad vartotojai ir paskolų turėtojai reikšmingų pokyčių pajusti neturėtų.
Finansų ministras sako, kad kitąmet senatvės pensijas planuojama didinti, tačiau galimybės tam papildomai skirti krizinėms situacijoms skirto „Sodros“ rezervo lėšų bus vertinamos formuojant valstybės biudžetą. Visgi Kristupas Vaitiekūnas pažymėjo, kad „Sodros“ rezervą reikia išlaikyti dėl esamos sudėtingos geopolitinės situacijos. Finansų ministerija, anot ministro, pasilieka teisę biudžeto formavimo procese apsispręsti, kokia dalimi jis galėtų būti panaudotas pensijoms didinti ir ar tam apskritai yra fiskalinės erdvės, kai iki šiol keletą metų jis esą buvo naudojamas nedidele dalimi. Diskusijos dėl galimo didesnio „Sodros“ rezervo panaudojimo atsinaujino po to, kai šiemet įsigaliojus pensijų reformai iš antros pakopos pasitraukė nemažas skaičius kaupiančiųjų, o į „Sodrą“ atitinkamai grįžo dalis valstybės subsidijų.
Seimas svarstys prezidento siūlymą sudaryti galimybes valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į šalies ekonomiką. Prezidentas siūlo naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, teigia, kad tai paskatintų ekonomikos augimą. Palūkanų normos dydis už šias lėšas būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą dydį, tačiau šis dydis negalėtų būti mažesnis už 0,1 proc. ir ne didesnis nei 3 proc., konkretų dydį nustatytų Vyriausybė. Šias lėšas ILTE skolintų komerciniai bankai, kurių sąskaitose yra laikomi pinigai, žmonės bet kuriuo momentu galėtų pasiimti dalį ar visus šioje sąskaitoje laikomus pinigus.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV lyderiams apkaltinus savo kolegas vilkinant derybas dėl susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą, Jungtinės Valstijos inicijavo naujas atakas prieš Iraną, o tai paskatino Teheraną imtis atsakomųjų veiksmų. Tai buvo jau antra iš eilės JAV atakų diena – šią savaitę buvo įvykdyti veidrodiniai smūgiai, kuriais iš dalies buvo reaguojama į tai, kad Iranas numušė amerikiečių sraigtasparnį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ne kartą sakė, kad derybos su Teheranu artėja link pabaigos, pareiškė, jog Iranas toliau „mus mulkina“ ir dabar „turės sumokėti“. Kiek vėliau JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad amerikiečių pajėgos pradėjo „papildomus savigynos smūgius“ prieš taikinius Irane. Atsakydamas į JAV išpuolius, Irano Islamo Revoliucinės gvardijos korpusas teigė, kad atakavo JAV taikinius bazėse Kuveite ir Bahreine.
person Vygantas Tuzas (ELTA)
Laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) kuravimas net nebuvo atsidūręs ant koalicinių derybų stalo.
Sinkevičius pabrėžia, kad jų manevrų laisvė nėra susijusi su URM ir šis klausimas turėtų būti pabaigtas.
Šis postas, anot Sinkevičiaus, net nebuvo svarstytas derybų metu.arrow_forward