Ekspertai: palūkanų didinimas vėsins NT rinką, tačiau prasčiausi scenarijai neturėtų kartotis
Ekonomika ECB palūkanų norma Infliacija Palūkanų normos Pinigų politika Europos Centrinis Bankas Europa
Vilnius, birželio 7 d. (ELTA).
Augantis geopolitinis neapibrėžtumas ir euro zonoje įsibėgėjanti infliacija didina finansų rinkų nuogąstavimus dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimo. Pasak bendrovės nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonės „EIKA Development“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, prognozuojamas palūkanų normų didinimas paveiks būsto rinką, o labiausiai paveiks ekonominės klasės pirkėjus. Tuo metu banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad prastėjantis būsto įperkamumas rudenį sumažins gyventojų pasiryžimą stambiems pirkiniams.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, žaliavų ir medžiagų rinkų disbalansai, susidarę dėl besitęsiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiaurio blokados, jau veikia infliaciją. Pasak jos, naujausiais duomenimis, euro zonos metinė infliacija balandį pasiekė 3 proc. lygį, o tai yra aukščiau nei ECB numatytas 2 proc. rodiklis.
„Natūralu, kad neapibrėžtumas ir aukštesnis nei centriniai bankai toleruoja infliacijos spaudimas didina finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl ECB pinigų politikos griežtinimo didinant palūkanų normas. Ateinantį ECB posėdį net 89 proc. tikimybe prognozuojamas palūkanų normų didinimas. Tikėtina, norma kils 25 baziniais punktais, o kito tokio paties padidinimo laukiama rudeniop“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, tokias tendencijas iliustruoja ir tarpbankinė rinka – 6 mėn. EURIBOR palūkanų norma jau yra išaugusi iki 2,6 proc., nors metų pradžioje ji siekė 2,1 proc. Tai, I. Genytės-Pikčienės teigimu, rodo, kad rinkos dalyviai nuogąstauja dėl infliacijos ir mano, jog ECB kels palūkanų normas.
Tikimybę, kad ECB palūkanų normą didins šį birželį patvirtino ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Anot jo, situacija yra kintanti ir vertinimas bus priimamas posėdžio metu, remiantis naujausiais duomenimis.
„Matant, kad situacija yra labai greitai kintanti, energijos, naftos dujų kainos išlieka aukštuose lygiuose ir panašu, kad išliks ir į ateitį. Mes pamažu tolstame nuo bazinio scenarijaus ir labiau tikėtinas yra palūkanų normų didinimo sprendimas“, – akcentavo jis.
Poveikis NT rinkai: stagnacijos nebus
Griežtesni ECB sprendimai turėtų vėsinti būsto rinkos karštinę Lietuvoje, tačiau, pasak I. Genytės-Pikčienės, tai nebus lemiamas veiksnys. Šiuo metu stebima informacija rodo, kad palūkanų normų kėlimas bus gerokai švelnesnis nei stebėtas 2022–2023 metais. Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vertindamas euro zonos ekonominę sveikatą, rekomenduoja išlaikyti neutralią monetarinę politiką, todėl tikimasi tik laikinos dviejų palūkanų normų didinimų atkarpos šiemet su galimybe atsitraukti žemyn kitais metais.
„TVF, vertindamas euro zonos ekonominę sveikatą ir vystymosi perspektyvas, dalinosi rekomendacijomis išlaikyti neutralią monetarinę politiką. Tikimasi laikinos dviejų palūkanų normų didinimų atkarpos šiemet su galimybe atsitraukti žemyn kitąmet“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
„Apskritai, būsto paskolos yra paprastai ilgalaikės, tad šiam sprendimui momentinės aplinkybės neturi tokios didelės įtakos, privalu įsivertinti finansinį atsparumą ir aukštesnių palūkanų normų laikotarpiams, kurių per visą paskolos terminą, tikėtina, tikrai bus“, – pridūrė ji.
Pokyčiams jautriausi ekonominės klasės butų pirkėjai
T. Žiaugra pastebėjo, kad pastarąjį pusmetį aktyviausi pirkėjai pirminėje būsto rinkoje buvo ekonominės klasės butų ieškantys gyventojai.
„Duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš 1 664 parduotų naujų būstų net 909 sudarė ekonominės klasės, 662 – vidutinės klasės ir 93 – prestižinės klasės būstai. Palyginimui, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonominės klasės būstų pardavimai siekė 956 vienetus“, – sakė pašnekovas.
T. Žiaugros teigimu, būtent ekonominės klasės pirkėjų grupė yra jautriausia palūkanų pokyčiams. Šie pirkėjai, pasak jo, gausiausiai pasitraukė iš rinkos 2022–2024 metais, prasidėjus karui Ukrainoje ir šoktelėjus palūkanoms.
„Pildantis ekonomistų prognozėms, kad antroje metų pusėje bazinės palūkanos turėtų priartėti prie 3 proc., tai neišvengiamai darys įtaką būsto rinkai ir labiausiai būtent pirmojo būsto ieškantiems, dažniausiai ekonominės klasės, pirkėjams“, – pabrėžė T. Žiaugra.
Jis pridūrė, kad rinkos įperkamumą taip pat mažina didėjanti infliacija ir augančios statybų kainos, kurios jau atsispindi galutinėse būsto pardavimo kainose.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, tikėtina, jog rudeniop būsto rinkoje spaudimas atlėgs. Jos vertinimu, šiemet šoktelėjus būsto kainų indeksams, rinką vėsins sumenkęs būsto įperkamumas, o namų ūkių pasiryžimą stambiems pirkiniams lems išorinės aplinkos neapibrėžtumas bei aukštesnė vartojimo prekių ir paslaugų infliacija, kuri turėtų savo piką pasiekti būtent rudenį.
2023 metų šokas neturėtų pasikartoti
Nepaisant prognozuojamo palūkanų augimo, NT plėtotojai atmetė naujos gilios stagnacijos scenarijų. T. Žiaugra priminė, kad palūkanų šoko piką rinka išgyveno 2023 metų viduryje, kai Vilniuje buvo parduoti vos 533 nauji būstai: iš jų 208 ekonominės, 291 vidutinės ir 34 prestižinės klasės. Pasak pašnekovo, tai yra tris kartus mažiau nei šiuo metu stebimi rodikliai.
„Prognozuojamas palūkanų augimas iki 3 proc. tokio didelio efekto kaip 2023 metais tikrai neturės“, – reziumavo T. Žiaugra, papildomai pažymėdamas, kad šiemet neigiamą augančių palūkanų efektą turėtų sušvelninti rinką aktyvinantys vidaus veiksniai – pensijų išmokos bei sumažinta pradinio užstato riba.
I. Genytė-Pikčienė antrino šiai prognozei pabrėždama, kad numatomi pokyčiai yra labiau rinkos normalizacija po sandorių bumo, nei laukianti ilgalaikė stagnacija.
ELTA primena, kad balandžio mėnesį vykusiame posėdyje ECB dar kartą paliko galioti nuo pernai birželio taikomą 2 proc. palūkanų normą – nuspręsta toliau analizuoti dėl karo Irane kylančių energijos kainų poveikį infliacijai ir lėtėjantį ekonomikos augimą. Euro zonoje infliacija vasarį siekė 1,9 proc., kovo mėnesį – 2,6 proc., o balandį – 3 proc., viršydama ECB nustatytą 2 proc. ribą.
person Ieva Kniukštienė (ELTA)
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad Lietuvai reikėtų laikytis griežtesnės pozicijos derantis su Europos Komisija, nes šalis prisiėmė atsakomybę ginti Europą. Lietuvai turėtų rūpėti geresnis finansavimas kelių infrastruktūrai ir reikia kvalifikuotų asmenų, kurie galėtų vykti ir derėtis. Janulevičius teigė, kad rytinės Europos valstybės daugiau lėšų leidžia savo ir regiono apsaugai, todėl turėtų turėti daugiau laisvės šiuos pinigus skirstyti.arrow_forward