„Didžiausi kada nors matyti finansavimo apkarpymai“ verčia JT keisti pasaulinės pagalbos planus

Niujorkas, birželio 16 d. (AFP-ELTA).

Jungtinės Tautos pirmadienį paskelbė dėl „didžiausių kada nors matytų finansavimo apkarpymų“ drastiškai mažinančios visame pasaulyje planuojamos suteikti humanitarinės pagalbos apimtis.

JT humanitarinės pagalbos agentūra savo pranešime nurodė, kad vietoje gruodžio mėnesį prašytų 44 mlrd. JAV dolerių dabar prašo jai skirti 29 mlrd. dolerių finansavimą, o jos prašymas yra „itin prioritetinis“.

Sausio mėnesį prezidento pareigas pradėjus eiti Donaldui Trumpui, Jungtinės Valstijos – didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėja – smarkiai sumažino savo užsienio pagalbą, sukeldamos chaosą viso pasaulio humanitarinės pagalbos sektoriuje.

Susidurdamos su neaiškiomis ekonominėmis perspektyvomis, savo indėlius apkarpė ir kitos šalys donorės.

„Žiaurūs finansavimo karpymai privertė mus priimti žiaurius sprendimus“, – tvirtino Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) vadovas Tomas Fletcheris.

„Viskas, ko prašome, yra 1 procentas to, ką renkatės išleisti karui. Tačiau tai nėra vien prašymas skirti pinigų – tai prašymas prisiimti visuotinę atsakomybę, solidarizuotis ir ryžtis užbaigti žmonių kančias.“

2025 m. beveik įpusėjus, JT yra gavusios 5,6 mlrd. dolerių finansavimą, sudarantį vos 13 proc. 44 milijardų JAV dolerių sumos, kurios ši organizacija prašė Sudane, Gazoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Mianmare bei kitose šalyse vykstančių krizių akivaizdoje.

„Buvome priversti imtis rūšiuoti, kuriems žmonėms bus suteikta galimybė išgyventi, – kalbėjo A. Fletcheris. – Matematika yra žiauri, o pasekmės – širdį veriančios. Per didelis skaičius žmonių negaus reikalingos pagalbos, tačiau mes išgelbėsime tiek gyvybių, kiek tik galėsime su turimais ištekliais.“

Pagal naująsias gaires OCHA pagalba bus skirstoma taip, kad „pasiektų žmones ir regionus, kuriems jos reikia skubiausiai“, o parama bus skiriama „remiantis jau atliktu 2025 m. planavimu. Taip bus užtikrinta, kad riboti ištekliai būtų nukreipti ten, kur jie gali kuo greičiau duoti daugiausia naudos“, – teigiama pranešime.