M. Galeotti apie Maskvos ir Teherano santykius: Rusija nenori palaikyti suluošinto arklio

Birželio 16 d. (ELTA).

 Britų istorikas ir Rusijos ekspertas Markas Galeotti sekmadienį savo tinklalaidėje „In Moscow‘s Shaddows“ aptarė Izraelio karo su Iranu kontekste kintančią Teherano ir Maskvos santykių dinamiką. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Rusijai Iranas nebėra toks svarbus kaip plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje, nes šalis iš Teherano iki tol pirktą ginkluotę jau gaminasi pati. Dabar, M. Galeotti teigimu, Maskva turbūt mėgins išnaudoti progą tyliai gerinti santykius su Tel Avivu ir „protingai sužaisti“ Artimuosiuose Rytuose.

Nors po penktadienio Izraelio atakos prieš Iraną viešojoje erdvėje girdima nuogąstavimų dėl to, kaip į Izraelio smūgius reaguos Islamo respublikos sąjungininkė Rusija (jau viešai išsakiusi nepritarimą Netanyahu kariuomenės veiksmams), M. Galeotti pažymi, kad Maskvos tikslas ilgą laiką pirmiausia buvo išlaikyti strateginių pasirinkimų spektrą Artimuosiuose Rytuose. 

Analitikas atkreipia dėmesį, kad įsiplieskus atviram šių šalių konfliktui, Vladimiras Putinas iš pradžių skambino Benjaminui Netanyahu, ir tik po to Irano prezidentui.

V. Putinas siūlėsi būti mediatoriumi ir prisidėti prie „deeskalacijos“, o tai, atkreipia dėmesį istorikas, „nėra tas pats, kaip stoti į Teherano pusę, nors to buvo galima tikėtis.“

M. Galeotti mini sausį Rusijos su Iranu pasirašytą 20 metų strateginės partnerystės susitarimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad jame nekalbama apie karinę sąjungą, o tik apibendrinamos esamos iniciatyvos, kurios skambiai pristatomos kaip strateginės.

„Nėra tiesioginio įsipareigojimo vienai šaliai padėti kitai, jeigu kiltų karas“, – pažymi ekspertas.

Susitarime įrašyta tik sąlyga neteikti karinės pagalbos agresoriui.

„Nemanau, kad Izraeliui reikia rusų ginklų. Tad didelės (susitarimo – ELTA) reikšmės anaiptol nematau“, – apibendrina M. Galeotti.

Putinui patinka laimėtojai

M. Galeotti teigimu, gana aišku, kad Rusija šiame kare Izraelį mato kaip stipriąją pusę. 

„Reikalas iš dalies tas, kad Rusija nenori palaikyti suluošinto ir šlubuojančio arklio“ , – teigia istorikas.

Anot jo, po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ atakų, Izraelis Rusijos akyse atkūrė galingos jėgos reputaciją įvykdęs plačiai nuskambėjusią operaciją su „Hezbollah“ kovotojų pranešimų gavikliais, prieš beveik metus nužudęs „Hamas“ lyderį Ismailo Haniyeh Teherane ir pan. 

Nors Rusija formaliai priekaištauja Izraeliui dėl „blogo elgesio“ pradedant karą su Iranu, Rusijai Izraelio pastarųjų dienų kariniai veiksmai, anot M. Galeotti, palieka įspūdį. 

„Izraelis daugeliu atvejų neabejotinai smūgiuoja taip, kaip norėtų smūgiuoti Rusija“, – teigia jis.

Iranas nebe toks svarbus

Tuo tarpu Iranas, Rusijos akimis, buvo pernelyg savimi pasitikintis, pasak eksperto.

M. Galeotti teigia, kad Rusijai kyla klausimas dėl Irano klausimo svarbos, nors kol kas šalyje apie tai dar aktyviai nediskutuojama.

Esminis klausimas, anot jo, yra šis: ar Putinas yra pasirengęs paaukoti Teheraną?

Eksperto teigimu, V. Putinas to nedarytų nei iki galo, nei atvirai, nes turi galiojantį 4 mlrd. dolerių vertės susitarimą dėl naftos gavybos teritorijų vystymo. Tačiau šių dviejų šalių santykiai, anot M. Galeotti,  visada buvo „tranzakciniai, sudėtingi ir daugeliu atvejų dirbtiniai“.

Istorikas atkreipia dėmesį, kad Maskva niekada nenorėjo, jog Iranas pasigamintų branduolinį ginklą. Rusija, jo teigimu, prisidėjo prie branduolinės programos vien tam, kad paerzintų Vakarus, bet niekada nepadėjo kurti branduolinį ginklą galinčių nešti kovinių galvučių. M. Galeotti taip pat primena, kad Rusija vykdė karinę kampaniją Sirijoje iš dalies dėl nenoro, kad ši taptų Irano vasale. 

„Rusija norėjo užkirsti kelią Irano hegemonijai Artimuosiuose Rytuose“, – apibendrina ekspertas.

Po to, anot M. Galeotti, buvo laikas, kai Maskvai labiau reikėjo Teherano, nei Teheranui Maskvos: nuo 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą iki maždaug 2024 m. pradžios. Tada Rusijai reikėjo iranietiškų dronų, raketų ir Teherano politinės paramos, nes Rusija, anot istoriko, pradėjo karą, kuriam nebuvo tinkamai pasiruošusi.

Maskvai po spalio 7 d. atakų dėl to teko trumpam stoti į Hamas pusę, nes norėjo įsiteikti Teheranui, pažymi ekspertas, o tai Maskvai apkartino buvusius gerus santykius su Izraeliu.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dabar Iranas Rusijai „kur kas mažiau naudingas.“ Jis taip pat pažymi, kad priešingai kai kurių komentatorių teiginiams, amuniciją Iranas Rusijai pardavinėdavo, ne dovanodavo, o po to Rusijai pavyko išplėtoti šios ginkluotės gamybą šalies viduje. Dabar Rusija pati pasigamina  „Shahed“ dronų, tik kitu pavadinimu, teigia jis. Be abejo, Rusija, anot eksperto, ir toliau pirks, ką galės iš Irano, tačiau jai Islamo valstybės taip, kaip anksčiau, jau nebereikia.

Rusija tyliai keičia strategiją 

M. Galeotti Rusijai mato galimybių pasiekti strateginę sėkmę Artimuosiuose Rytuose.

„Sakykime, kad tu nori išlaikyti Trumpą savo pusėje, tačiau kol kas negali nieko padaryti paties Irano klausimu. Tu taip pat nori, kad amerikiečiai bent jau nedidintų paramos (Ukrainai – ELTA) (...) Bet tuo pačiu metu nori vėl patraukti Izraelį į savo pusę. Galbūt tada tiesiog tyliai atsitrauki nuo Teherano. Ne tik pasiūlai tarpininkauti, tačiau už uždarų durų (Izraeliui – ELTA) pasiūlai ir šį tą daugiau: galbūt žvalgybinę informaciją, o gal tiesiog politinį užnugarį“, – sako ekspertas.

Anot jo, dabar Rusijai Artimuosiuose Rytuose labiau reikia „tylių verslo partnerių“, tokių kaip Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija. M. Galeotti teigimu, viešas atsitraukimas nuo Irano „visiems šiems santykiams padeda“ ir galbūt „susilpnina potencialų konkurentą Pietų Kaukaze“. 

Rusija, pasak M. Galeotti, buvo pradėjusi baimintis, kad Pietų Kaukaze pradeda dominuoti ne ji, o Iranas su Turkija. Tačiau jeigu Maskvai reikėtų rinktis, ji labiau norėtų suteikti daugiau galimybių Turkijai ir gerintų santykius su ja, pažymi istorikas.

„Rusija dažnai mojuoja kumščiais savo užsienio politikoje, tačiau Artimuosiuose Rytuose ji dažnai geba būti gana veiksminga žaidėja“, – sako M. Galeotti. 

Jis atkreipia dėmesį į gausias rusų sukauptas žinias apie regioną (tiek kalbant apie Užsienio reikalų ministeriją, tiek apie žvalgybos pareigūnus, tiek apie mokslininkus), į kurias Kremlius sau gana nebūdingai įsiklauso ir veikia atitinkamai.

„Tad Artimuosiuose Rytuose, lyginant su kitais regionais., yra daugiau potencialo Rusijai sužaisti protingai“, – pažymi M. Galeotti.

Kaip galimą kintančios Rusijos strategijos sėkmės ženklą M. Galeotti mini Izraelio praėjusią savaitę paneigtus Kyjivo pranešimus apie į Ukrainą siunčiamas „Patriot“ sistemas.

„Tad (dabar Artimuosiuose Rytuose – ELTA) rusams atsiveria galimybė sėkmingai siekti savo interesų“, – apibendrina M. Galeotti.

ELTA primena, kad po penktadienį prasidėjusio Izraelio karo su Iranu vykusiame V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbyje telefonu Rusijos vadovas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „pavojingos eskalacijos“ ir siūlėsi tarpininkauti ieškant konflikto sprendimo.