Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimas nesvarstys Tautinių mažumų įstatymo projekto

Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA).

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimas nesvarstys Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančios parlamentarės Ritos Tamašunienės antradienį planuoto pateikti Tautinių mažumų įstatymo pakeitimo projekto. 

Tokį sprendimą parlamentarai priėmė, įvertinę Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTk) išvadą. 

Šis komitetas nustatė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo projekto nuostatos, suteikiančios teisę tautinių mažumų atstovams su viešojo administravimo subjektais (valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis, jų darbuotojais) bendrauti tautinių mažumų kalbomis, suponuojanti jų darbuotojų pareigą mokėti tas kalbas ir jomis bendrauti su piliečiais.

„Taip būtų įteisintas tautinių mažumų kalbų, o ne valstybinės kalbos vartojimas viešajame gyvenime“, – sakoma komiteto išvadoje, kurią iš Seimo tribūnos antradienį pristatė Seimo TTK vicepirmininkas Vitalijus Gailius. 

Anot jo, prieštarauja Konstitucijai ir įstatymo projekte numatyta galimybė asmenvardžius dokumentuose rašyti pagal tautinių mažumų kalbų rašybos taisykles – „taigi originalia forma turėtų būti įrašyti net ir tie asmenvardžiai, kurie originaliai rašomi ne lotyniško pagrindo rašmenimis (pavyzdžiui, kirilica, hebrajų, armėnų, kitų ne iš lotyniškos abėcėlės kilusių raidynų rašmenimis“.

Tautinių mažumų įstatymo pataisas parengusi R. Tamašunienė siūlo įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), sudarant ar keičiant rinkimų apygardų ribas, nepažeisti kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų teisių. Jei VRK keistų rinkimų apygardų ribas, kuriose ketvirtadalis rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms, ji turėtų sudaryti darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir tautinių mažumų organizacijų atstovai. 

„VRK, keisdama rinkimų apygardų ribas, turėtų Rinkimų kodekse nenustatytą pareigą sudaryti tam tikrą darbo grupę ir nepažeisti tose rinkimų apygardose „kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų teisių“, –  pastebi Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo nuomone, tai  prieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui.

TTK išvadą dėl galimo Tautinių mažumų įstatymo projekto prieštaravimo Konstitucijai antradienį palaikė 77 parlamentarai, prieš buvo 4, susilaikė 9. Toks Seimo balsavimas užkirto kelią dokumento pateikimui plenarinėje salėje. 

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja R.Tamašunienė antradienį ketino pasiūlyti Seimui patobulinti kadenciją baigusio parlamento priimtą, nuo šių metų pradžios įsigaliojusį Tautinių mažumų įstatymą. 

Naujame įstatymo projekte kalbama apie asimiliacijos draudimą, gimtosios kalbos vartojimą, teisę į švietimą, asmenvardžių, vietovių ir gatvių pavadinimų rašymą tautinės mažumos kalba.

Savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 proc. nuo bendrojo jos gyventojų skaičiaus, siūloma leisti bendrauti su viešojo administravimo subjektais tautinės mažumos kalba. Taip pat būtų numatyta galimybė kreiptis raštu arba žodžiu tautinės mažumos kalba ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

Tokiose teritorijose siūloma leisti gyvenamosios vietovės, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimus, topografinius ženklus greta valstybinės kalbos rašyti ir tautinės mažumos kalba. 

Įstatyme siūloma reglamentuoti  ir tautinių mažumų asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose. 

ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujas, kadenciją baigusio Seimo priimtas, buvusios Teisingumo ministrės parlamentarės Ewelinos Dobrowolskos inicijuotas Tautinių mažumų įstatymas.