Dalis Seimo narių kreipėsi į KT: prašo ištirti, ar pavedimai VK atlikti auditus neprieštarauja Konstitucijai

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA).

Trisdešimt Seimo narių, atstovaujamų konservatorių Giedrės Balčytytės ir Mindaugo Lingės, kreipėsi į Konstitucinį teismą (KT) prašydami ištirti, ar valdančiosios daugumos sprendimai pavesti Valstybės kontrolei (VK) atlikti neplanuotus auditus neprieštarauja Konstitucijai. 

Pasak kreipimosi autorių, dabartinis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas pavesti neribotą kiekį Seimo inicijuotų auditų ir taip paversti nepriklausomą audito instituciją politinių užsakymų vykdytoja, o tai esą komplikuoja VK veiklą vykdyti metinius planus. 

Parlamentarų teigimu, Seimo dauguma perima nepriklausomos institucijos įgaliojimus savarankiškai planuoti savo veiklą ir griauna konstitucinį VK nepriklausomumo principą. Teigiama, kad pagal Konstituciją, pavedimus galima duoti tik pavaldžiam subjektui, tačiau VK yra savarankiška ir nepriklausoma, Seimui nepavaldi, o atskaitinga institucija. Todėl, pažymi Seimo nariai, parlamentas nevaržomai negali perimti VK įgaliojimus savarankiškai planuoti valstybinių auditų atlikimą. 

Kreipimesi į KT taip pat atkreipiamas dėmesys ir į pačios Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės viešus nuogąstavimus. Dar prieš priimant ginčijamą Seimo nutarimą, ji įspėjo, kad toks perteklinis pavedimas dubliuojasi su kitais patikrinimais ir reikšmingai bei destruktyviai paveiks savarankišką institucijos darbotvarkę.

„Dabartinis reguliavimas leidžia Seimui be jokių kriterijų ir neribotai užsakinėti atlikti auditus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiems neeiliniams, VK plane nenumatytiems auditams neskiriama papildomu resursų“, – akcentuoja kreipimosi autoriai.

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tarptautines reakcijas – Europos Parlamento (EP) rezoliucijas ir Europos Komisijos (EK) pastabas dėl teisės viršenybės, kurios smerkia bandymus administracinėmis priemonėmis daryti politinį spaudimą nepriklausomoms Lietuvos institucijoms.

Seimo nariai KT prašo šį klausimą išnagrinėti prioritetine tvarka.

ELTA primena, kad VK atliko auditą Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (LRT). Audito išvadomis buvo remtasi ir valdantiesiems rengiant naująjį visuomeninio transliuotojo įstatymą, kuris sulaukė nemažai kontraversiškų reakcijų iš visuomenės ir dalies politikų.