ELTA glaustai: Ruginienė susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijoje Cole\'u

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA).

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 18 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Trečiadienį ministrė pirmininkė Inga Ruginienė Vyriausybėje susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijoje Johnu Cole\'u, su kuriuo aptarė saugumo situaciją regione. Be to, posėdžiavęs Ministrų kabinetas pritarė Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų įstatymų projektams. Tuo metu teismas tenkino prokuratūros prašymą ir leido 3 mėnesių laikotarpiui suimti Alytuje „Dainavos“ futbolo klubo žaidėją peiliu sužalojusį vyrą.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė Vyriausybėje susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijoje Johnu Cole\'u. I. Ruginienė padėkojo J. Coale‘ui už aktyvias pastangas siekiant politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo. Su specialiuoju pasiuntiniu premjerė aptarė saugumo situaciją regione. Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Lietuvos pozicija išlieka nuosekli – Baltarusijos režimas privalo nutraukti represijas, šalyje neturi likti nė vieno politinio kalinio. I. Ruginienė taip pat teigė, kad Lietuva itin vertina Lietuvos ir JAV strateginę partnerystę bei tvirtus šalių kaip sąjungininkių santykius.

Vyriausybė pritarė Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų įstatymų projektams. Tiesa, Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įkūrimą ministrų kabinetas Seimui siūlo svarstyti skubos tvarka. Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui išplėsti Tauragės karinį poligoną. Jis bus plečiamas į Jurbarko savivaldybės teritoriją, dvigubai padidinant plotą. Vyriausybės pritarimo sulaukusius įstatymo projektus dar turės priimti Seimas. 

Daugiau nei 80 proc. šalies mokyklų jau yra pasirengusios savo mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Jos teigimu, šiuo metu Seime svarstomi projektai, kuriais siūloma įstatymu apriboti vaikų ir paauglių galimybę mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ne ugdymo tikslais, įpareigotų mokyklas vėl keisti jau numatytas tvarkas ir padidintų biurokratinių procesų švietimo įstaigose mastą. Todėl R. Popovienė ragina pritarti Vyriausybės parengtam projektui, kuris įpareigotų visas šalies ugdymo įstaigas iki rugsėjo parengti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas. Šiuo metu dėl to, ar leisti naudotis telefonais mokyklose, sprendžia pačios ugdymo įstaigos, nusistatydamos tai savo vidaus tvarkose. Švietimo įstatyme mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimas mokyklose nereglamentuojamas. 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas nukėlė Sveikatos draudimo įstatymo pataisų svarstymą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į antradienį gautą ministerijos kreipimąsi bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas. Kaip skelbta, praėjusią savaitę Seimas nutarė skubos tvarka apsispręsti dėl sveikatos draudimo įstatymo pataisų, numatančių, kad sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų būtų sudaromos su valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms įstaigoms, kurios jau turi sutartį su Valstybine ligonių kasa, taip pat su privačiomis įstaigomis, kurių sutartys su Valstybine ligonių kasa galioja iki šių metų pabaigos. Tiesa, pernai gruodį įstatymo pakeitimo projektą įvertinusi STT įspėjo, kad tokio pobūdžio pataisos kuria neproporcingas sąlygas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms. 

Seimo valdyba nusprendė išleisti Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narius Dainorą Bradauską ir Karolį Neimantą į Konservatyvios politinių veiksmų konferencijos (CPAC) renginį Budapešte. Tokiam sprendimui prieštaravo opozicijos atstovės Seimo valdyboje – liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Socialdemokratė Rasa Budbergytė balsavimo metu susilaikė. D. Bradauskas ir K. Neimantas Budapešte dalyvaus CPAC renginyje. Anksčiau skelbta, jog jo esmė – kritika Europos Sąjungai (ES), paramai Ukrainai, globalizmui bei migracijos politikai.

Teismas tenkino prokuratūros prašymą ir leido 3 mėnesių laikotarpiui suimti Alytuje „Dainavos“ futbolo klubo žaidėją peiliu sužalojusį vyrą. Pasikėsinimu nužudyti įtariamas vyras savo kaltę pripažįsta. Įtariamasis sulaikytas po to, kai antradienį Alytuje užpuolė ir peiliu sunkiai sužalojo vietinio futbolo klubo „Dainava“ žaidėją, Nigerijos pilietį Chinonsą Jeremiah Obi. Jis buvo buvo gydomas Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. Futbolininko būklė yra stabili, trečiadienį jis išleistas tęsti gydymą namuose. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras sako, kad yra pirminių duomenų, jog užpuolimas gali būti susijęs su rasine neapykanta, tačiau šie duomenys tik pirminiai ir artimiausiu metu paaiškės, ar jais tyrėjai gali remtis.

Šiaulių apylinkės teismas trečiadienį kaltais dėl žiauraus elgesio su šunimi Gausu pripažino vyrą ir moterį bei nuosprendžiu paskyrė jiems bausmes. Kęstučiui Butkui paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Ilona Ščerbinskienė taip pat pripažinta kalta, jai paskirta 60 parų arešto bausmė, tačiau ji atidėta metams. Moteris įpareigota per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šis teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Abiem nuteistiesiems kol kas yra taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) siūloma pripažinti, kad „Nemuno aušra“, nuomodamasi automobilį iš partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bei jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės, šiurkščiai pažeidė įstatymą. Sprendimo projektą parengę komisijos tyrėjai siūlo konstatuoti, kad partija pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi. Dėl šio siūlymo komisijos nariai turėtų apsispręsti ketvirtadienį vyksiančiame VRK posėdyje. Jeigu VRK konstatuotų šiurkštų pažeidimą, partija gali netekti jai skiriamos valstybės dotacijos. Be to, R. Žemaitaitis ir D. Petkevičienė turėtų grąžinti už automobilių nuomą gautas lėšas į „Nemuno Aušros“ sąskaitą. Tiesa, „Nemuno Aušra“ trečiadienį paprašė atidėti klausimo svarstymą trims savaitėms. Dėl to bus apsispręsta ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Vokietijos automobilių pramonės tiekėjos „Aumovio“ (buvusios „Continental“) savininkai priėmė sprendimą trauktis iš Lietuvos. Pirmasis apie tai paskelbė portalas „Verslo žinios“. Bendrovė valdo gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Teigiama, kad automobilių pramonės tiekėja įgyvendina taupymo programą ir planuoja uždaryti dar daugiau padalinių. Pati bendrovė tikino, jog paklausa jų produktams Europoje smunka, o gamykla Kaune privesta dirbti mažesniu pajėgumu nei planuota. Todėl, kaip teigė bendrovė, laipsniškas veiklos stabdymas tapo neišvengiamas, nors buvo apsvarstytos visos įmanomos alternatyvos. Planuojama, kad uždarymas Lietuvoje bus baigtas iki 2028 m. pabaigos, o išlaidos sudarys apie 50 mln. eurų. Pasak agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, bendrovės sprendimą pasitraukti iš Lietuvos paskatino struktūriniai pokyčiai Europos automobilių pramonėje. Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas savo ruožtu teigė, jog šis pasitraukimas signalizuoja apie silpnėjantį Lietuvos konkurencingumą ir investicinę aplinką, kurią reikia stiprinti. Premjerė Inga Ruginienė tikino, jog „Aumovio“ sprendimas niekaip nesusijęs su Lietuva ar jos sprendimais. 

Finansų ministerija skelbs naują Muitinės departamento vadovo konkursą, nepaisant to, kad anksčiau atranką į šį postą laimėjo šiuo metu institucijos direktoriaus pavaduotojo pareigas einanti Žaneta Rudaitienė. Ministerija konkursą nutraukė, jos atstovų teigimu, gavusi vieno iš pretendentų „argumentuotą“ skundą dėl galimai pažeistų procedūrų. Kaip žurnalistams sakė ministras Kristupas Vaitiekūnas, po vadovo atrankos užfiksuota, jog netinkamai buvo sudaryta jai skirta komisija. Naujo Muitinės vadovo atrankos konkursas paskelbtas po to, kai iš pareigų atleistas neblaivus prie vairo sulaikytas buvęs vadovas Darius Žvironas.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Izraelio pajėgos nukovė Irano žvalgybos ministrą Esmailą Khatibą, pranešė šalies gynybos ministras. Po kelių valandų jo žūtį patvirtino Irano valstybinė televizija. Tai jau trečias Izraelio nužudytas Irano aukšto rango pareigūnas per dvi dienas. Antradienį Izraelis nukovė Irano saugumo vadovą Ali Larijani ir Islamo revoliucinės gvardijos savanorių pajėgų „Basij“ vadą Gholamrezą Soleimani. Pastarųjų žūtis Iranas patvirtino antradienį vakare. Pranešime apie naktį įvykdytą E. Khatibos nužudymą Israelis Katzas pridūrė, kad šalies kariuomenei suteikti įgaliojimai likviduoti bet kurį aukšto rango Irano pareigūną be papildomo patvirtinimo. Iranas trečiadienį pažadėjo „ryžtingą atpildą“ už šalies saugumo vadovo mirtį ir paleido raketų salvę į Izraelį.

Izraelis keletą kartų smogė Libano sostinės Beiruto centrui. Libano valdžios institucijos pranešė, kad per smūgius žuvo mažiausiai 12 žmonių, tarp jų – „Hezbollah“ televizijos kanalo „Al Manar“ direktorius. Ryte Izraelis taip pat pareiškė smogsiantis perėjoms per upę Pietų Libane. Į karą Artimuosiuose Rytuose Libanas įtrauktas nuo kovo 2 d., kai siekdama atkeršyti už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą karinė grupuotė „Hezbollah“ paleido raketų į Izraelį, o šis atsakė intensyviais smūgiais į daugelį šalies regionų ir pradėjo sausumos operacijas pietuose. Libano valdžios institucijos antradienį pranešė, kad nuo kovo 2 d. Izraelio smūgiai nusinešė mažiausiai 912 žmonių gyvybes, daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti namus.

Norvegijos prokurorai paprašė sosto įpėdinės Mette-Marit sūnui Mariui Borgui Hoiby skirti septynerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vyras kaltinamas dešimtimis nusikaltimų, įskaitant keturių moterų išžaginimą. M. B. Hoiby pripažino kaltę pagal keletą palyginti nedidelių jam pareikštų kaltinimų, tačiau neigė žaginęs moteris, kurios, prokuratūros teigimu, nusikaltimo metu miegojo arba buvo be sąmonės. Norvegijos monarchijos įvaizdžiui stipriai pakenkęs įsiplieskė 2024 m. rugpjūčio 4 d., policijai suėmus M. B. Hoiby dėl įtarimų išvakarėse užpuolus savo draugę. Atliekant tyrimą buvo atskleista daugybė kitų įtariamų nusikaltimų, nes jo telefone ir kompiuteryje buvo rasta vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose, policijos vertinimu, buvo užfiksuotos žaginamos moterys.