Politika JAV Baltijos saugumo aktas Tarptautiniai santykiai Geopolitika Energetika JAV Europa
Ryga, gegužės 16 d. (LETA-ELTA).
JAV administracija Europos atžvilgiu ketina taikyti politiką „skaldyk ir valdyk“ – tokią išvadą padarė tarptautinės strateginės komunikacijos agentūros „Kreab“ vyresnysis patarėjas geopolitiniais klausimais ir buvęs Latvijos ministras pirmininkas Krisjanis Karinsas.
Platformoje „LinkedIn“ paskelbtame komentare K. Karinsas pabrėžia, kad beveik 80 metų trukęs abiejų partijų sutarimas dėl JAV užsienio politikos – ir JAV, kaip laisvojo pasaulio tarptautinio lyderio, vaidmuo – išnyko. Tuo tarpu Europa priversta reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir bando suprasti, ką reiškia „strateginė autonomija“.
Jo nuomone, atsižvelgiant į Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą, pokyčiai transatlantiniuose santykiuose tampa vis miglotesni. Anot K. Karinso, ligi šiol Europa siekdama atgrasyti Rusiją rėmėsi JAV „kietąja jėga“, o JAV šią jėgą demonstravo per NATO.
Dabar Europa susiduria su skaudžia realybe, nes nėra aišku, kad JAV pagalba galima pasitikėti, o tuo pačiu metu ji yra nepakankamai pasirengusi greitai pati prisiimti įprastinės gynybos naštą, nepriklausomai nuo politinės valios, teigia buvęs Latvijos ministras pirmininkas.
Jis aiškina, kad viena yra įsipareigoti skirti lėšų gynybos pajėgumams stiprinti, o visai kita – įgyvendinti atitinkamą politiką, įsigyti reikalingą karinę įrangą bei surinkti ir apmokyti reikalingą karinį personalą. K. Karinsas mano, kad šis procesas užtruks ne vienerius metus.
Buvusio ministro pirmininko nuomone, be šių politinių pokyčių, dar vienas iššūkis transatlantiniuose santykiuose yra JAV ir Izraelio karas su Iranu. Jis atkreipia dėmesį į Europoje plačiai paplitusią nuomonę, kad prieš pradedant šį karą nebuvo konsultuotasi su Europos sąjungininkais ir nebuvo išanalizuotos galimos jo pasekmės, įskaitant tai, kad Iranas gali uždaryti Hormuzo sąsiaurį tanklaivių eismui ir eksportui.
K. Karinsas pažymi, kad, didėjant pasaulinėms energijos sąnaudoms, didės ir politinis nestabilumas, nes kylančios energijos kainos skatina infliaciją ir, atitinkamai, pragyvenimo lygio augimą. Jo nuomone, tai suteikia papildomą postūmį kraštutinių dešiniųjų politinėms jėgoms.
Buvęs ministras pirmininkas pabrėžia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo reitingai Europoje yra žemi ne tik dėl karo su Iranu, bet ir dėl jo bandymų aneksuoti Grenlandiją, nepaisant pačių grenlandų valios ir Danijos pozicijos. K. Karinsas mano, kad tokiu būdu suvaržoma Europos vyriausybių veiksmų laisvė, nes Europos lyderiams tampa vis sunkiau pasisakyti už glaudžius ryšius su šalimi, kuriai vadovauja tarp vietos gyventojų nepopuliarus lyderis.
Jo nuomone, tai reiškia, kad Europa tampa vis labiau vieninga, o Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai gerėja. Buvęs ministras pirmininkas mano, kad itin aktualus ir JAV ir ES prekybos klausimas. Nors praėjusiais metais šalys šioje srityje pasiekė susitarimą, Europos Parlamentas jo dar neratifikavo.
K. Karinsas pabrėžia, kad nors Europos vyriausybės, vertindamos bet kokios prekybos sutarties pranašumus, yra priverstos atsižvelgti į praktinius aspektus – pavyzdžiui, nacionalinį saugumą, – Europos Parlamentas tiesiogiai atstovauja rinkėjams, o parlamentarai nėra įpareigoti laikytis savo vyriausybių sprendimų ar pozicijų.
Buvęs ministras pirmininkas pabrėžia, kad transatlantiniams santykiams šiuo metu grėsmę kelia ne tik kintanti JAV pozicija, bet ir apskritai netobula ES struktūra bei jos priklausomybė nuo JAV karinės paramos.
person Jūras Barauskas (ELTA)