Budrys Briuselyje: vėluojantys ES sankcijų Rusijai sprendimai turi realių pasekmių karo lauke
Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA).
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) su kitų Bendrijos narių diplomatijų vadovais aptarė paramą Ukrainai, spaudimo Rusijai didinimą, situaciją Artimuosiuose Rytuose.
Kaip nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministras, kreipdamasis į ES kolegas, akcentavo, kad Rusija savo elgesiu toliau įrodo, kad jos tikslas nėra taika ir žmonių gyvybių apsaugojimas.
„Paliaubos negali tapti teatrine pauze Kremliaus propagandai ar paradams rengti – jos turi būti grindžiamos Ukrainos saugumo poreikiais ir būti realiu žingsniu teisingos ir tvarios taikos link. Tvari taika neįmanoma be tvirtos paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui. Lietuvos Seimas kol kas vienintelis prieš metus priėmė rezoliuciją, patvirtinančią, jog nepripažinsime jokios Ukrainos teritorijos okupacijos ir aneksijos – nei de jure, nei de facto“, – pirmadienį išplatintame URM pranešime ministras.
Ministro teigimu, su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai šiuo metu teikiamos paramos nepakanka, o jos naštos pasidalijimas tarp šalių išlieka netolygus.
„Atblokuota 90 mlrd. eurų ES paramos Ukrainai paskola sprendžia tik dalį Ukrainos poreikių, todėl, nepaisant ES pastangų, karinės paramos Ukrainai vis tiek trūksta. Raginame sugrįžti prie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms klausimo, ir taip pat kuo greičiau atblokuoti Europos taikos priemonės karinės paramos Ukrainai lėšas“, – pabrėžė K. Budrys.
Briuselyje vykusioje URT ministrai taip pat aptarė poreikį didinti spaudimą Rusijai. Lietuva savo ruožtu ragina kuo greičiau pradėti darbus dėl 21-ojo sankcijų Rusijai paketo, fokusuojantis į tolimesnį Rusijos karo ekonomikos stabdymą.
„Vėluojantys ES sankcijų Rusijai sprendimai turi realių pasekmių karo lauke. Raginame ES pagaliau imtis sankcijų prieš „Rosatom“ ir „Lukoil“. „Rosatom“ aktyviai plečia įtaką trečiose šalyse, kur per branduolinės energetikos projektus kuria ilgalaikę priklausomybę ir stiprina Rusijos geopolitines pozicijas. Tuo pačiu ji yra susijusi su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu, dalyvauja Zaporižios AE okupacijoje ir prisideda prie žmogaus teisių pažeidimų. Nebegalime delsti, privalome imtis konkrečių veiksmų, pradedant naujų kontraktų draudimu“, – pabrėžė ministras.
ES URT pirmadienį patvirtino sankcijas 16 fizinių ir 7 juridiniams asmenims, atsakingiems už Ukrainos vaikų neteisėtą deportavimą ir indoktrinavimą.
EU užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose. K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva rimtai vertina galimybes prisidėti prie sąjungininkų iniciatyvų, skirtų užtikrinti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje.
Anot ministerijos, K. Budrys taip pat akcentavo, kad Lietuva palaiko sankcijas asmenims ir subjektams, atsakingiems už Hormuzo sąsiaurio blokavimą, kuris kelia ekonominių iššūkių pasaulyje dėl didėjančių degalų kainų, tarptautinei laivybai bei būtinų prekių gabenimui.
Ministras pabrėžė poreikį taikyti ir ekonomines sankcijas dėl Hormuzo sąsiaurio blokavimo, siekiant didinti spaudimą Irano režimui, bei ragino nepamiršti Irano režimo pareigūnų, atsakingų už represijas prieš gyventojus, atsakomybės.
person ELTA (ELTA)
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad karo Ukrainoje dinamika keičiasi Kyjivo naudai, nurodydama, kad Rusija patiria rekordinius nuostolius.
Maskvos kariniai nuostoliai ir smūgiai į svarbiausius naftos pramonės objektus lėmė, kad Ukraina dabar yra geresnėje pozicijoje nei prieš metus.
K. Kallas teigė, jog yra bendras supratimas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra silpnesnėje padėtyje nei kada nors anksčiau. arrow_forward