BFK pirmininkas pasigenda prezidento siūlymų biudžeto pajamoms, o ne išlaidoms didinti

Vilnius, balandžio 28 d. (ELTA).

Finansų ministerijai parlamente registravus mokesčių pertvarkos projektus, o prezidentui išreiškus kritiką siūlomam didžiausių pajamų apmokestinimui, socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas tikina pasigendantis konkrečių šalies vadovo siūlymų, kurie didintų biudžeto pajamas, o ne išlaidas.

„Mes girdim (prezidento pastabas – ELTA), bet mes neužmirštam ir „gerovės valstybės“, kurią prezidentas pirmoje kadencijoje nutarė sukurti Lietuvoje. Gerovės valstybė be normalaus valstybės finansavimo sunkiai įsivaizduojama“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo A. Sysas.

Seime šiuo metu svarstomas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas šeimoms, auginančioms vaikus, taikyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) – už vaiką per mėnesį jis siektų 87 eurus, per metus – 1044 eurus.

Dalis parlamentarų, ypač priklausančių opozicijai, išreiškė kritiką dėl šalies vadovo keliamų tikslų kurti „gerovės valstybę“, tuo pat metu smarkiai didinant išlaidas gynybai.

„Manau, kad prezidentas dabar ir per pirmąją kadenciją teikia tik išlaidas didinančius įstatymus – aš labai laukiu, kada prezidentas ir prezidento komanda pasiūlys kokį biudžetą didinantį įstatymą“, – kalbėjo ir A. Sysas.

Tiesa, parlamentas balandį pritarė šalies vadovo siūlymui didinti Lietuvos banko (LB) pelno paskirstymo taisykles, didesnę jo dalį pervedant į biudžetą, o iš jo – tiesiai krašto apsaugai.

Centrinis bankas praėjusią savaitę į biudžetą pervedė virš 130 mln. eurų, iš kurių gynybai bus skirta 116 mln. eurų.

BFK pirmininko teigimu, nors šis pasiūlymas reikalingas, vien LB įmokų didesniam mokesčių surinkimui nepakanka.

„Tai toks vienos įstaigos darbo rezultatų tiesioginis pelno nukreipimas į Gynybos fondą, bet aš manau, kad valstybėje reikia ir kitokių mokesčių. Ir aš manau, kad bus diskusija“, – aiškino A. Sysas.

Pasak A. Syso, keisdami mokesčių sistemą, valdantieji sieks išlaikyti gyvenimo kokybę ir socialinį teisingumą.

Finansų ministerija siūlo keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, kurie priklausytų nuo visų sumuotų pajamų dydžio, o ne jų rūšies, neįskaitant dividendų.

Iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio metinių pajamų būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc., virš 120 VDU – 36 proc. tarifas.

Būtent siūlomą tarifą didžiausioms pajamoms kritikavo šalies vadovas, ragindamas valdančiuosius mažinti siūlomą tarifą ir mokesčio progresyvumą taikyti saikingai.

Taip pat siūloma plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, didinti pelno mokestį, atsiakyti dalies lengvatų.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.