Aleknavičienė: viceministras Drukteinis dirba toliau, nusižengimų dėl vadovavimo „Meno genui“ nerasta
Politika Korupcija Politinė atsakomybė
Vilnius, balandžio 29 d. (ELTA).
Kultūros ministerijoje atlikus vidinį tyrimą dėl viceministro Mato Drukteino viešų ir privačių interesų derinimo jam, jau dirbant viceministru, vadovus viešajai įstaigai „Meno genas“, pažeidimų nebuvo rasta, sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
„Viceministras Matas Drukteinis dirba toliau. Jis jokios veiklos, susietos su šia asociacija, nevykdo šiuo metu, kai dirba šiose pareigose, tai nusižengimų jokių nerasta“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Aleknavičienė.
ELTA primena, kad paaiškėjus, jog praėjusių metų rudenį kultūros viceministru paskirtas M. Drukteinis jau dirbdamas ministerijoje ilgiau nei mėnesį vadovavo viešajai įstaigai „Meno genas“, Seimo narys Vytautas Kernagis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas ištirti šį atvejį dėl galimo interesų konflikto. VTEK nusprendė tyrimo nepradėti.
Tuo metu Kultūros ministerija buvo skelbusi, jog dėl viceministro pradėtas vidinis tyrimas.
Kaip skelbė ELTA, kultūros viceministru dirbti M. Drukteinis pradėjo praėjusių metų lapkričio 20 d., o viešosios įstaigos direktoriaus pareigas ėjo iki praėjusių metų gruodžio 31-osios.
Įstaigos, kuriai vadovavo viceministras, tinklapyje nurodoma, kad „Meno genas“ įgyvendina inovatyvius kultūros ir meno projektus, neapsiribojančius konkrečia meno šaka ar veiklos forma.
M. Drukteinis ministerijoje kuruoja profesionaliojo meno, nacionalinės kultūros sklaidos užsienyje, tarptautinio bendradarbiavimo ir tarpvalstybinės kultūros programas, kino, kultūros ir kūrybinių industrijų, Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių istorinių įvykių įprasminimo, literatūros ir leidybos, mecenatystės, menininko statuso ir socialinės apsaugos, kultūrinio bendradarbiavimo plėtojimo su lietuvių diaspora užsienyje sritis.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Vilniaus apygardos teismas apeliacinėje tvarkoje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, padarytų neįgalios nepilnametės atžvilgiu, ir penkis asmenis pripažino kaltais.
Griežčiausią bausmę – 6 metų laisvės atėmimą – skyrė asmeniui, pripažintam kaltu dėl nepilnametės išžaginimo, neteisėto laisvės atėmimo, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Nuteistieji taip pat solidariai turės atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą.arrow_forward