Balsavimai su e.parašu

Lietuvos Respublikos piliečiai reikalauja, kad Kauno m. savivaldybė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija pradėtų realius veiksmus ir pasiūlymus, kaip pritaikyti Kauno m. Eigulių, Šilainių, Dainavos, Aukštųjų Šančių ir kitų mikrorajonų neišnaudotus žemės plotus ir platesnius pėsčiųjų takus automobilių parkavimui. Šis prašymas atsižvelgia į ilgametę automobilių parkavimo problemą gyvenamuosiuose mikrorajonuose ir tikimasi realių sprendimų. Minima, kad daugybė privačių ir savivaldybei priklausančių sklypų yra perleisti privatiems subjektams, tačiau jie nėra pritaikyti automobilių parkavimui. Taip pat prašoma, kol nėra išspręstos parkavimo problemos, pritaikyti esamus pėsčiųjų takus automobilių parkavimui.

Balsavimo santrauka: Balsuojama dėl to, ar dabartinis 33 ir 122 maršrutų autobusų tvarkaraštis ir dydis Kalnėnų rajone atitinka keleivių srautą. Šiuo metu autobusai yra per maži ir kursuoja per retai, todėl darbo dienomis, ypač piko metu, keleiviai patiria didelius nepatogumus dėl perpildytų autobusų.

Žmonės balsuoja dėl populiarios komedijos laidos "Mano vyras gali" grąžinimo į eteryje. Laidos gerbėjai reiškia savo troškimą vėl matyti šį šou, kurio, kaip jie mano, šiuo metu labai trūksta.

Balsavimas vyksta dėl pasiūlymo uždrausti cheminio ginklo naudojimą ir chemtrailus Lietuvoje, kuriuos kaltinama kontroliuojant orus, skleidžiant pandemijas ir didinant žmonių sergamumą. Pagrindinis argumentas - naudojamos medžiagos, tokių kaip aliuminis, baris, gyvsidabris, švinas, sukelia įvairius žmonių sveikatos sutrikimus. Pasiūlymu siekiama atkreipti dėmesį į šią problemą ir sustabdyti tokią veiklą, remiantis JAV, konkrečiai Tenesio valstijos, pavyzdžiu, kur chemtrailų ir cheminio ginklo naudojimas yra uždraustas. Būsimasis Amerikos Sveikatos apsaugos ministras Robert Francis Kennedy viešai kalba apie šią problemą.

Peticijos "Dėl gimnazijų išsaugojimo Lietuvos regionuose" iniciatoriai kreipiasi į visus Lietuvos piliečius, prašydami palaikyti jų siekį išsaugoti gimnazijas šalies regionuose. Jie išreiškia susirūpinimą dėl esamos švietimo politikos, kuri, jų manymu, mažina mokyklų skaičių kaimiškose vietovėse. Peticijos signatarai prieštarauja teisės aktuose nustatytiems minimaliems mokinių skaičiams, kurie, jų nuomone, yra nerealistiški ir nėra pagrįsti moksliniais tyrimais. Jie taip pat reikalauja didinti mokyklų bendruomenių vaidmenį sprendimų, susijusių su mokyklų reorganizavimu, likvidavimu ar pertvarka, priėmime. Peticijos iniciatoriai kviečia visus palaikyti jų kreipimąsi, kad būtų išsaugotos gimnazijos Lietuvos regionuose.

Svajūnė Cinovė kreipiasi į Lietuvos visuomenę ir atsakingas institucijas dėl vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarkos, kuri, jos nuomone, diskriminuoja grįžusias iš užsienio mamas. Ji teigia, kad dabartiniai įstatymai neleidžia grįžusiems piliečiams, turintiems užsienyje sukauptą socialinio draudimo stažą, gauti vaiko priežiūros išmokų, jei jie nėra dirbę Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus. Tai, jos nuomone, prieštarauja teisingumo ir lygybės principams. Cinovė ragina nediskriminuoti grįžusių piliečių, užtikrinti, kad sukauptas socialinio draudimo stažas būtų skaičiuojamas nepriklausomai nuo jo įgijimo vietos, ir peržiūrėti bei tobulinti vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarką.

Balsavimas vyko dėl to, ar reikia skirti daugiau dėmesio ir lėšų endometriozės tyrimams bei gydymo kompensavimui Lietuvoje. Tekste atkreipiamas dėmesys, kad endometriozė yra lėtinė, progresuojanti liga, kuri kasdien naikina daugelio moterų gyvenimo kokybę, tačiau Lietuvoje ji vis dar per mažai tiriama, per vėlai diagnozuojama ir per sunkiai gydoma. Šiuo kreipimusi reikalaujama daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, didinti vaistų ir gydymo metodų kompensavimą, įtraukti modernius hormoninius preparatus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, mokyti šeimos gydytojus ir ginekologus atpažinti ir gydyti endometriozę, įsteigti nacionalinę endometriozės gydymo programą arba koordinavimo centrą, nutraukti diskriminacinę vaistų kompensavimo praktiką, sukurti psichologinės pagalbos sistemą moterims, sergančioms endometrioze, finansuoti grupines terapijas ir savitarpio pagalbos grupes bei užtikrinti santykių ir seksualinės sveikatos konsultacijas.

Peticijoje dėl griežtesnės imigracijos politikos ir darbo vizų peržiūros, pasirašiusieji išreiškė susirūpinimą dėl augančio trečiųjų šalių piliečių srauto į Lietuvą per darbo vizas ir nelegalios migracijos. Reikalaujama peržiūrėti ir riboti darbo vizų kvotas trečiųjų šalių piliečiams, sustiprinti kovą su nelegalia migracija, griežčiau prižiūrėti įdarbinimo agentūrų veiklą ir plėtoti ilgalaikę migracijos strategiją. Balsavimo dalyviai nepritaria nekontroliuojamai ir neprižiūrimai imigracijai, tačiau palaiko atsakingą, saugią ir šalies gerovei pritaikytą politiką.

Peticija, pasirašyta daugelio žmonių, yra kreipimasis į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), LRT tarybą bei LRT programų direktorių su prašymu įtraukti daugiau japonų animacijos (anime) į savo programų tinklelį. Pasirašiusieji pabrėžia, kad anime ne tik pramogauja, bet ir edukuoja, bei turi kultūrinę vertę, nagrinėjant temas susijusias su šeima, draugyste, morale ir žmogaus augimu. Jie primena, kad kai kurie anime kūriniai, toki kaip "My Neighbor Totoro", "Spirited Away", "Your Name", "Attack on Titan", "Demon Slayer" ir "Death Note", jau yra pasaulinai pripažinti. Peticijos autoriai teigia, kad daugelyje šalių nacionaliniai transliuotojai rodo anime turinį, praturtindami savo auditorijos kultūrinę patirtį, ir manoma, kad tai padėtų didinti kultūrinę įvairovę Lietuvoje, skatintų jaunimo domėjimąsi Japonijos kultūra ir menais bei suteiktų aukštos kokybės šeimai tinkamo turinio. Baigiant, prašoma LRT įtraukti daugiau šeimai tinkamų ir edukacinių japonų animacijos filmų ir serialų į savo transliacijų programą arba skirti vietą tokio turinio platformoje „LRT.lt“.

Balsavimas vyksta dėl pasiūlymo stabdyti žaliojo vandenilio gamybą Lietuvoje. Šis pasiūlymas yra pagrįstas argumentais, jog ši technologija reikalauja didelio kiekio tyro vandens, kuris bus išgaunamas iš gelmių, ežerų ar atvežamas iš kaimyninių šalių, galintis pakenkti gamtos ekosistemai ir sukelti vandens trūkumą tam tikruose regionuose. Be to, abejojama vandenilio "žalumu", nes atvežant jį iš kaimyninių šalių susidarys CO2 emisija. Taip pat pabrėžiama, jog vanduo yra gyvybiškai svarbus resursas, todėl visuomenė turėtų spręsti tokius sprendimus.