Balsavimo tekstas yra susijęs su prašymu įrengti specialią motorolerių triukų aikštelę, kuri būtų skirta jaunimui. Tekste argumentuojama, kad šiuo metu jaunimui trūksta saugios vietos motorolerių triukams atlikti, todėl jie dažnai treniruojasi nelegaliuose ar viešuose keliuose, keliantys pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Aikštelės įrengimas leistų jaunimui tobulinti savo įgūdžius saugioje aplinkoje ir mažintų trikdžius viešajame eisme. Autorius prašo savivaldybės paramos ir dėmesio šiai iniciatyvai, nes tai skatintų atsakingą jaunimo elgesį ir suteiktų saugią alternatyvą gatvėms. Autorius laukia atsakymo ir yra pasirengęs bendradarbiauti dėl šio projekto įgyvendinimo.

2024 m. rugsėjo 6 d. išleistas įstatymas (Nr. 30-2272/24) panaikina legalias graffiti piešimo vietas Vilniuje, kas gali sukelti problemines situacijas, tokius kaip nelegalių piešinių atsiradimas ant gyvenamųjų pastatų, tvorų, elektros skydinių ir kitų vietų. Be to, manoma, kad tai gali sukelti papildomas išlaidas miestui ir riziką vaikų sveikatai. Peticija siekia atkurti legalias graffiti piešimo vietas Vilniuje, kas ne tik palaikytų kultūrą, bet ir padėtų išvengti minėtų problemų.

Peticija, kurioje reikalaujama pakeisti Rėkyvos progimnazijos direktorių Nerijų Kundrotą, yra paremta keturiais pagrindiniais argumentais: neefektyvus ir neetiškas vadovavimas, netinkamas darbo krūvio paskirstymas, psichologinis smurtas ir mobingas, bei nepakankamas skaidrumas ir nekompetencija. Signatarai tvirtina, jog direktorius ignoruoja mokytojų, mokinių ir tėvų nuomones, neproporcingai paskirsto darbo krūvį, žemina ilgalaikius darbuotojus ir nepakankamai informuoja apie svarbius mokyklos reikalus. Peticijos iniciatoriai ragina atidžiai ištirti šiuos nusiskundimus ir imtis atitinkamų veiksmų užtikrinant tinkamą ir sąžiningą mokyklos valdymą.

Šioje balsavimo santraukoje nagrinėjamas klausimas dėl vandenilio gamyklos statybos Klaipėdos uoste. Pagrindinis argumentas prieš tai yra saugumo klausimai - pasiūlyta statybos vieta yra gyvenamojo namo teritorijoje, kur gyvena šeimos su vaikais. Be to, šalia planuojamos gamyklos yra suskystintų gamtinių dujų terminalas "Independence", todėl bet kokie avariniai atvejai gamykloje gali sukelti didelių problemų. Kritikuojama, kad nebuvo atsižvelgta į šiuos saugumo aspektus ir nėra numatyta jokių saugumo priemonių. Be to, argumentuojama, kad vandenilio gamykla turėtų būti statoma ne miesto teritorijoje, bet už jo ribų. Taip pat kyla abejonių dėl vandenilio gamybos proceso poveikio aplinkai ir nuotekų išleidimo į Kuršių marias. Remiantis šiais argumentais, balsuojama prieš vandenilio gamyklos statybą Nemuno g. 40, Klaipėdoje.

Balsavimas yra dėl Aplinkos ministro Simono Gentvilo 2024-08-07 patvirtintų medžioklės taisyklių pakeitimų atšaukimo ir panaikinimo. Šie pakeitimai buvo kritikuojami dėl didelio gyvūnų žudymo, žiaurių medžioklės būdų, tokių kaip naktinis gyvūnų apšvietimas prožektoriumi, masalų naudojimas ir kiti. Be to, pakeitimuose panaikinti limitai tauriesiems elniams ir prailginti jų medžioklės terminai. Kritika taip pat sulaukė ministro sprendimas leisti medžioti įvairias rūšis visus metus naudojant naktinio matymo įrangą ir prožektorius. Kritikai teigia, kad ministras neklausė visuomenės nuomonės ir ignoravo miškų naikinimo problemą, kuri daro neigiamą įtaką medžioklei ir gyvūnų populiacijai.

Žmonių balsavimas vyksta dėl pasiūlymo stabdyti gėlo vandens išteklių naudojimą vandenilio ir metanolio gamybai Lietuvoje ir vietoj to naudoti valytas nuotekas bei jūros vandenį. Kritikuojama, kad planuojama naudoti per daug gėlo vandens, kurio pasaulinis trūkumas kelia nerimą, o nuotekų išleidimas į Kuršių marias gali sukelti aplinkos problemas. Taip pat pabrėžiama, kad gėlas vanduo yra visų Lietuvos žmonių turtas, kurį reikėtų saugoti. Pritariama EK nario Virginijaus Sinkevičiaus raginimui daugiau vartoti pakartotinai nutekamųjų vandenų. Klaipėdos uosto generalinio direktoriaus Algio Latako pozicija, nepaisant Sinkevičiaus raginimo, kritikuojama. Pasiūlymas yra naudoti vandenilio gamybai valytas nuotekas ir jūros vandenį, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos mažinimo ir išsaugotas brangus Lietuvos turtas - gėlas vanduo.

Balsavimas vyksta dėl pasiūlymo, kad mokykla 9-12 klasių mokiniams turėtų prasidėti 9.00 val. Pasiūlymas grindžiamas įvairiais tyrimais, kurie rodo, jog vėlesnis pamokų pradžios laikas geriau atitinka paauglių biologinį laikrodį, leidžia jiems pakankamai išsimiegoti ir taip prisideda prie jų fizinių bei psichinių sveikatos aspektų bei mokymosi gebėjimų. Taip pat minima, kad ankstesnė pamokų pradžia gali sukelti miego trūkumą, neigiamai paveikti koncentraciją, atmintį ir bendrus akademinius pasiekimus, o vėlesnis pradžios laikas gali sumažinti stresą bei pagerinti mokinių savijautą.

Balsavimas vyksta dėl pasiūlymo įvesti nuotolinį ugdymą dėl didėjančio beždžionių raupų pavojaus, siekiant užtikrinti vaikų saugumą ir švietimo sistemos tęstinumą. Pasiūlyme akcentuojama, kad beždžionių raupai yra užkrečiama ir pavojinga liga, kuri kelia grėsmę mokyklose susibūrusiems vaikams. Nuotolinis mokymasis, kurį padeda įgyvendinti dabartinės technologijos, būtų sprendimas, leidžiantis tėvams jaustis ramiau, žinant, kad jų vaikai yra saugūs, tuo pačiu metu tęsiant mokymą ir tobulėjimą. Todėl raginama nedelsiant svarstyti galimybę įvesti nuotolinį ugdymą.

Žemiau pasirašiusieji reiškia susirūpinimą dėl dabartinės Lietuvos švietimo sistemos ir siūlo pratęsti privalomą mokymosi laikotarpį nuo 12 iki 13 metų. Argumentai yra šie: giluminis žinių įsisavinimas, sėkmingesnė adaptacija į suaugusiųjų gyvenimą, modernizacijos poreikiai ir tarptautinės tendencijos. Siūloma, kad šis pakeitimas ne tik padėtų spręsti esamas švietimo problemas, bet ir prisidėtų prie labiau išsilavinusios ir socialiai atsakingos visuomenės kūrimo. Kreipimasis baigiamas prašymu į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Lietuvos Seimą ir kitas atsakingas institucijas svarstyti šią idėją ir imtis veiksmų įvedant 13 metų trukmės privalomojo mokymosi laikotarpį Lietuvos mokyklose.

Peticija dėl privalomosios karo tarnybos reformos ir alternatyvų jaunuoliams siekia keisti esamą karo tarnybos sistemą Lietuvoje, kuri dabar yra privaloma visiems jaunuoliams nepriklausomai nuo jų asmeninių įsitikinimų, karjeros planų ar sveikatos būklės. Peticijos iniciatoriai reikalauja alternatyvių tarnybos formų, tokių kaip civilinė tarnyba ar savanoriška veikla, įteisinimo; karinės tarnybos tarnavimo laikotarpio sutrumpinimo ir geresnių sąlygų užtikrinimo tarnaujantiems; pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo per švietimo programas, ne tik per karinę tarnybą; bei individualaus požiūrio į kiekvieną jaunuolį. Pritariantys šiai reformai kviečiami pasirašyti peticiją.