Balsavimai su e.parašu

Balsavimas susijęs su 55 autobuso maršruto pakeitimu Lazdynuose, kurį atliko JUDU nuo rugsėjo 1 d. Maršruto pakeitimas lėmė, kad 55 autobusas nebevažiuoja pro stoteles nuo "Lazdynų seniūnijos" iki "Ryto" stotelės, kas sukėlė nepasitenkinimą tarp vietos gyventojų, nes dėl šio sprendimo nebuvo surengta jokių diskusijų. Balsuojant galima pareikšti nuomonę, ar turėtų būti sugrąžintas buvęs 55 autobuso maršrutas, galiojęs iki rugsėjo mėnesio.

Balsavimo klausimas yra dėl politikos licencijos įvedimo, pagal kurį tik tie asmenys, kurie baigė politikos studijų programas, galėtų dirbti politikos srityje. Šis pasiūlymas apima politikų profesijos licencijavimą, siekiant užtikrinti nuolatinį tobulėjimą ir didesnį visuomenės pasitikėjimą valdžia. Pasiūlymas yra palyginamas su medicinos profesijų reguliavimu, kurio pagrindu profesijos atstovai privalo atnaujinti savo licenciją, kad galėtų praktikuoti.

Raginimas įvesti sankcijas Izraeliui yra reakcija į humanitarinę krizę Gazos ruože, kurios kaltininku laikomas Izraelis. Reikalavimai apima tikslinių sankcijų Izraelio vyriausybei įvedimą, ginklų embargo taikymą bei Palestinos valstybės nepriklausomybės pripažinimą. Tekste pateikiami duomenys apie ribotą humanitarinę pagalbą Gazai, nuo 2023 iki 2025 metų Izraelio nužudytus ir sužeistus palestiniečius, taip pat kaltinimai Izraeliui dėl sistemingo seksualinio smurto ir genocido. Tekste taip pat pateikiama informacija apie tarptautinės teisės normas, JT konvencijas ir Lietuvos įsipareigojimus, kurie, pasirašiusiųjų nuomone, turėtų skatinti tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų prieš Izraelį. Tekstą pasirašė įvairios organizacijos ir asmenys, tarp jų - akademikai, politikai, menininkai, žmogaus teisių ekspertai ir kiti.

Lietuvos Respublikos piliečiai reiškia susirūpinimą dėl viešųjų lėšų švaistymo politikų asmeninėms reikmėms, ypač "čekučių bylų" kontekste. Jie reikalauja teisinių ir sisteminių pokyčių, kurie užtikrintų skaidrumą ir atskaitomybę. Konkrečiai, piliečiai reikalauja: viešinti politikų išlaidas su čekiais, įvesti įstatymą, kuris numatytų pareigų sustabdymą politikams, kuriems pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyti draudimą kandidatuoti į Seimą ar savivaldybes asmenims, padariusiems etikos ar tarnybinių nusižengimų, sukurti nepriklausomą skaidrumo stebėsenos centrą su AI sistema ir pateikti teismų sprendimus, susijusius su valstybės lėšų naudojimu, suprantama kalba visuomenei.

Balsavimo klausimas yra dėl pipirinių dujų leidimo nepilnamečiams nuo 16 metų. Ši idėja kilo dėl daugybės užpuolimų, seksualinės prievartos ir fizinio smurto atvejų, kurie vyksta prieš jaunuolius iki 18 metų, ypač merginas, Lietuvoje. Pateikta argumentacija skatina matyti pipirines dujas kaip gynybinę priemonę, kuri nėra mirtina, bet gali neutralizuoti pavojų. Be to, tarptautinė patirtis, pavyzdžiui, Latvijoje, kur nepilnamečiai gali turėti pipirines dujas nuo 16 metų be leidimo, parodo, kad tai nesukelia nusikalstamumo augimo. Argumentuojama, kad teisė gintis yra esminė žmogaus teisė ir pipirinės dujos gali išgelbėti sveikatą, psichiką ar net gyvybę.

Balsavimo santrauka: Balsavimas vyksta dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus Mindaugo Kairio atleidimo iš pareigų. Vartotojai kviečiami išreikšti savo poziciją - ar jie palaiko direktorių, kuris, kaip teigiama, yra akivaizdus susidorojimas su teisingai savo pareigas atliekančiu pareigūnu, ar prieštarauja jo atleidimui. Diskusijoje akcentuojama, kad galimi pažeidimai daugiau rodo sisteminį susidorojimą nei realiai padarytą žalą Lietuvos valstybei. Balsuotojai raginami apsvarstyti, ar nori leisti nušalinti dar vieną pagarbos vertą pareigūną ir ar nori, kad Lietuva išsilaisvintų iš "patogių" ir "švogerių" krašto apibūdinimų.

Vilniaus miesto sodininkų bendrijoms, tokiose kaip „Mozaika“, „Žalgiris-2“, „Agregatas“, „Aušra“, „Svajonė-33“, yra siūlomos galimybės susisiekti viešuoju transportu. 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė viešojo transporto maršrutui Naujoji Vilnia - Retkonių g. - Ivaniškių sodai. Tačiau maršruto įgyvendinimui kliūtis yra infrastruktūros trūkumai, būtent neasfaltuota atkarpa Tėviškės gatvėje ir trūkstamos transporto priemonių apsilenkimo kišenės. Sodininkų iniciatyva buvo organizuoti susitikimai su Vilniaus miesto ir rajono atstovais, siekiant rasti sprendimus infrastruktūros pagerinimui. Galiausiai buvo gautas atsakymas iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kad autobuso paleidimas atidedamas iki 2028 m. dėl infrastruktūros trūkumo. Lėšos reikiamos infrastruktūros įrengimui sudarytų apie 200 000 EUR. Šiuo metu sodininkų bendrijos laukia sprendimo ir galutinio balsavimo dėl autobuso paleidimo.

Peticijos "Dėl gimnazijų išsaugojimo Lietuvos regionuose" iniciatoriai kreipiasi į visus Lietuvos piliečius, prašydami palaikyti jų siekį išsaugoti gimnazijas šalies regionuose. Jie išreiškia susirūpinimą dėl esamos švietimo politikos, kuri, jų manymu, mažina mokyklų skaičių kaimiškose vietovėse. Peticijos signatarai prieštarauja teisės aktuose nustatytiems minimaliems mokinių skaičiams, kurie, jų nuomone, yra nerealistiški ir nėra pagrįsti moksliniais tyrimais. Jie taip pat reikalauja didinti mokyklų bendruomenių vaidmenį sprendimų, susijusių su mokyklų reorganizavimu, likvidavimu ar pertvarka, priėmime. Peticijos iniciatoriai kviečia visus palaikyti jų kreipimąsi, kad būtų išsaugotos gimnazijos Lietuvos regionuose.

Svajūnė Cinovė kreipiasi į Lietuvos visuomenę ir atsakingas institucijas dėl vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarkos, kuri, jos nuomone, diskriminuoja grįžusias iš užsienio mamas. Ji teigia, kad dabartiniai įstatymai neleidžia grįžusiems piliečiams, turintiems užsienyje sukauptą socialinio draudimo stažą, gauti vaiko priežiūros išmokų, jei jie nėra dirbę Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus. Tai, jos nuomone, prieštarauja teisingumo ir lygybės principams. Cinovė ragina nediskriminuoti grįžusių piliečių, užtikrinti, kad sukauptas socialinio draudimo stažas būtų skaičiuojamas nepriklausomai nuo jo įgijimo vietos, ir peržiūrėti bei tobulinti vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarką.

Balsavimas vyko dėl to, ar reikia skirti daugiau dėmesio ir lėšų endometriozės tyrimams bei gydymo kompensavimui Lietuvoje. Tekste atkreipiamas dėmesys, kad endometriozė yra lėtinė, progresuojanti liga, kuri kasdien naikina daugelio moterų gyvenimo kokybę, tačiau Lietuvoje ji vis dar per mažai tiriama, per vėlai diagnozuojama ir per sunkiai gydoma. Šiuo kreipimusi reikalaujama daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, didinti vaistų ir gydymo metodų kompensavimą, įtraukti modernius hormoninius preparatus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, mokyti šeimos gydytojus ir ginekologus atpažinti ir gydyti endometriozę, įsteigti nacionalinę endometriozės gydymo programą arba koordinavimo centrą, nutraukti diskriminacinę vaistų kompensavimo praktiką, sukurti psichologinės pagalbos sistemą moterims, sergančioms endometrioze, finansuoti grupines terapijas ir savitarpio pagalbos grupes bei užtikrinti santykių ir seksualinės sveikatos konsultacijas.