Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 29, 38, 39, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Apibendrinimas

Tai yra Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse perkančiųjų subjektų įstatymo Nr. XIII-328 29, 38, 39, 48 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą pagrindinių pakeitimų: 1. 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas pakeičiamas ir dabar numato, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų planuojamos ir naudojamos racionaliai, įskaitant kaštų ir naudos analizę. 2. 38 straipsnis papildomas 3 dalimi, kurioje nurodoma, kad prie kiekvieno pirkimo, išskyrus mažos vertės pirkimus, turi būti nurodyta, ar pasirengimo pirkimui etape atlikta kaštų ir naudos analizė. 3. 39 straipsnis papildomas 6 dalimi, kuri numato, kad pasirengimo pirkimui etape, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimo vertė viršija supaprastinto pirkimo vertės ribą, perkančioji organizacija atlieka kaštų ir naudos analizę. 4. 48 straipsnio 2 dalis papildoma 36 punktu, kuriame numatoma informacija apie kaštų ir naudos analizės atlikimą. 5. Gyvendinant šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d.

Interesų grupės

• Pirkėjai
  Documentas tiesiogiai liečia pirkėjus, nes jie dabar turės atlikti kaštų ir naudos analizę prieš įsigydamas prekes, paslaugas ar darbus. Tai reikalauja papildomo darbo, tačiau tai taip pat gali padėti užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau.
  
  
• Tiekejai
  Dokumentas taip pat gali paveikti tiekėjus, nes jie gali turėti pateikti papildomą informaciją apie savo prekes, paslaugas ar darbus, kad pirkėjai galėtų atlikti kaštų ir naudos analizę.
  
  
• Vartotojai
  Vartotojai gali būti nep tiesiogiai paveikti, nes kai pirkėjai atliks efektyvesnį pirkimą, tai gali turėti teigiamą poveikį kainoms ir paslaugų kokybei.
  
  
• Valstybinės institucijos
  Įstatymas nurodo, kad Lietuvos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kas reiškia, kad jos turės dirbti ties įstatymo įgyvendinimo detalėmis ir gali reikėti papildomų išteklių.