Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 18 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Apibendrinimas

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 18 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinės pakeitimų esmės yra šios: 1. Pakeičiama 5 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad vienetai, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, mokesčio tarifas bus 0 procentų pirmajam mokestiniam laikotarpiui ir 6 procentai - kitiems mokestiniams laikotarpiams. Taip pat detaliai aprašoma, kada galima taikyti šį 0 procentų tarifą. 2. Papildoma 5 straipsnio 2 dalis formule, pagal kurią skaičiuojamas mokesčio tarifas vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, tačiau neviršija 500 000 eurų. 3. Pakeičiama 5 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad 2 dalies nuostatos netaikomos, kai susijusių vienetų bendros mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų. 4. Pakeičiama 18 straipsnio 3 dalis, kurioje leidžiama vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ir kurie neatitinka 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, patiems nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus ilgalaikio turto grupėms. 5. Pakeičiama 47 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodoma, kad jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 500 000 eurų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. ir bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Interesų grupės

• Verslo sektorius
  Verslo sektorius yra tiesiogiai paveiktas šiuo dokumentu, nes jis keičia pelno mokesčio įstatymą. Verslai, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, galės mokėti 0 procentų pelno mokesčio pirmajam mokestiniam laikotarpiui ir 6 procentus - kitiems mokestiniams laikotarpiams. Taip pat vienetai, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, tačiau neviršija 500 000 eurų, turės taikyti naują mokesčio tarifo formulę. Taip pat, tam tikri verslai galės patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus ilgalaikio turto grupėms. Tai gali turėti įtakos jų finansinėms operacijoms ir pelno mokesčio sumai.
  
  
• Mokesčių administracija
  Mokesčių administracija bus atsakinga už šių pakeitimų įgyvendinimą ir kontrolę. Jiems gali kilti papildomų iššūkių, susijusių su naujų nuostatų taikymu ir mokesčių surinkimu.
  
  
• Apskaitos specialistai
  Apskaitos specialistai, dirbantys su verslais, kuriuos liečia šie pokyčiai, turės atsižvelgti į naujus pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Tai gali reikalauti papildomų žinių ir patirties, taip pat gali padidinti darbo krūvį.